|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
In our site:
Skaitykite >>>> Per meilės orgijas į žvaigždes Gydytojas ir poetas Friedrich Krasser, gyvenęs mažame Austro-Vengrijos (dabar Rumunijoje) miestelyje
Sibiu, 1869 m. liepos mėn. per pikniką pasakė draugams: "Patikėsit ar ne, bet
esu įsitikinęs, kad per šimtą metų žmogus nuvyks į Mėnulį".
H. Oberth gimė 1894 m. birželio 25 d. Transilvanijos mieste Hermannstad,
Siebenbuergen. Jam esant 2 m. amžiaus, šeima persikėlė į Schaessburg, kur jo
tėvas paskirtas miesto gydytoju. Jau 7 m. Hermann pradėjo rašyti pastabas į
"Išradimų sąsiuvinį". Pirmasis išradimas buvo milžiniškas vandens ratas, o antras
"Žaibų fabrikas", kaupiantis žaibų energiją.
Kosmosu jis susidomėjo būdamas vienuolikos metų, kai perskaitė Motinos
duotas Žiulio Verno knygas "Iš Žemės į Mėnulį" ir "Kelionė aplink Mėnulį" ir tas
susidomėjimas išliko visą gyvenimą. Jaunasis Oberth nustatė, kad daugelis
Ž.Verno paskaičiavimų nėra vien tik išmonė. 13 m. jis paskaičiavo kokia jėga
būtų paveikiami patrankos keleiviai. "37 tūkst. kartų didesne už Žemės trauką. Jie
būtų suploti į blynus", padarė išvadą. Jis sakė, kad gali atlaikyti 4-6, ar net 8-10 g.
Pagreitį. 14 m. jis jau įsivaizdavo "atatrankos raketą", kuri skrieja per erdvę
stumiama išmetamų dujų susidariusių degant skystam kurui. Jis neturėjo
priemonių modeliui sukurti, tačiau tobulino savo teorijas. Jis pakraudavo valtį
akmenimis ir juos išmesdamas tikrino savo prielaidas.
15 m., skaitydamas knygas apie matematiką, išvedė garsiąją raketos skridimo
lygtį. 1909 m. jis sukūrė pirmą žmogaus valdomo laivo projektą. Pasikalbėjęs su
miesto žmonėmis, žinančiais apie ginklus, jis padarė išvadą kad parakas nėra
pakankamas kuras skrydžiui į Mėnulį ir planetas. Jis padarė išvadą apie skystu
kuru varomas raketas - ir pasirinko skystą vandenilį ir deguonį. 1912 m.,
būdamas 18 m. amžiaus, jis sukūrė pirmąją vandenilio-deguonies raketą. Bet net
ir naudodama tokį galingą kurą raketa skrydžiui į Mėnulį turėjo būti milžiniška.
Tad jis padarė išvadą apie kelias pakopas, kurios atsiskiria, kai sudegina savo
turimą kurą.
Mokėsi medicinos Miuncheno universitete. I pas. karo metu dirbo karo gydytoju,
daugiausia Vengrijos ligoninėse. Karos jį atgrasė nuo mediko profesijos. Ir po
karo grįžo į Miuncheno universitetą, bet jau fizikos specialybę. 1918 m. vedė
Mathilde Hummel (Tilly), kuri buvo jo ištikimas bendražygis. Po karo dalis
Vengrijos su Schaessburg buvo perduota Rumunijai. Hermann
Hermann mokėsi Klausenberg, Miuncheno, Goettingen ir Heidelberg
universitetuose ir 1922 m. parašė disertaciją "Raketos tarpplanetinei erdvei" (Die
Rakete zu den Planetenraumen, vėliau 1929-ais išplėtota iki 429 puslapių), kurią
atmetė kaip utopiją. Profesoriai sakė, kad raketos neveiks tuščioje erdvėje, kad
skystas vandenilis sprogs susijungęs su skystu deguonimi ir kad skridimo nebus
galima valdyti esant didesniam už garsą greičiui. Mokymo sistemą jis palygino su
automobiliu turinčiu "galingas užpakalines šviesas ryškiai nušviečiančias praeitį,
bet įžvelgti priekyje esantys daiktai vos vos išskiriami". Vienintelė išimtis tebuvo
Ludwig Prandtl, Goettingen aerodinamikos profesorius.
Tačiau 87 psl. rankraštis 1923 m. buvo atspausdinta privačiai panaudojus Tilly
santaupas ir spaudoje sukėlė prieštaringus vertinimus. Pirmas leidimas
išparduotas per kelis mėnesius. Paskutiniame skyriuje Hermann tvirtino:
"Raketos... gali būti sukurtos pakankamai galingomis, kad pakeltų žmogų". Ši
knyga išsiskyrė, nes aprašė visus raketų aspektus: judėjimo būdą, variklį,
siurblius ir spaudimo palaikymo sistemą, kuro bakus, terminę apsaugą,
giroskopinę sistemą, aerodinamiką, termodinamiką, skrydžio mechaniką,
gyvybės palaikymo sistemą, besvorės erdvės reiškinį, nusileidimą, meteoritų
pavojų, kosmoso spinduliavimą ir kt. Jis minėjo ir pašto tarnybą, meteorologiją,
paviršiaus stebėjimą, astronomiją, radijo ryšį, Saulės ir planetų tyrinėjimus ir t.t.
Tebespausdinant knygą Hermann susipažino su 1919 m. Vašingtone
atspausdinta Robert Hutchins Goddard knyga "Didelių aukščių pasiekimo
būdas". Dar 1922 m. užsimezgė susirašinėjimas. Bet 1923 m. jis apako kaire
akimi dirbdamas techniniu Fritz Lang patarėju kuriant filmą "Mergina Mėnulyje".
Tuo metu buvo atspausdintas jo pagrindinis veikalas "Kelionės kosmose būdai",
tapęs klasika. Tais metais jis tapo Schaessburg aukštesniosios mokyklos fizikos
ir matematikos profesoriumi. Maždaug tuo metu jis išgirdo ir apie
Konstantiną Ciolkovskį, su kuriuo pasikeitė raštais ir laiškais.
Bet Oberth daugiau dirbo teorinėje plotmėje. Tik 1928 m. jam atsirado galimybė
sukurti raketą, kai Berlyno UFA kino studija paprašė būti patarėju fantastiniam
filmui "Moteris Mėnulyje". Jis sutiko pastatyti 2 m. aukščio žibalu varomą raketą,
kurią reikėjo paleisti filmo premjeros metu. Dėl kliūčių nebaigė darbo, bet apie jo
darbą sužinojo. Amerikos ambasadorius Berlyne Shurman pasakė 1929-ais
interviu metu: "tai [tolimo skrydžio raketa] bus svarbi žmonijos rogreso dalis...
Amerika neabejotinai labiausiai suinteresuota šalis". Tais metais Hermann išleido
antrąją knygą "Kelionės kosmose būdai ir priemonės", už kurią gavo Prancūzijos
REP-Hirch premiją.
Dar dirbdamas su UFA jis sukūrė "kūginę reaktyvinę tūtą", kurią vėliau patobulino
ir 1930 m. Berlyne sertifikavo. Trumpą laiką dirbo su maža grupele prie Berlyno
esančiame Reinickendorf. Vienas aktyviausių bendradarbių buvo 18 m.
studentas Wernher von Braun. Bet netrukus keliai išsikyrė - Oberth grįžo į
Rumuniją, o Verneris persikėlė studijuoti į Ciurichą (Šveicarija).
1938 m. šeima paliko Siebenburger. Obeth iš pradžių dirbo Vienos technikume, o
vėliau Drezdeno technikume ir po to nuo 1941 m. prisijungė prie V. fon Brauno raketų
"forposto" Peenemunde, kur jo buvęs mokinys Werner von Braun sukūrė pirmąją
raketą, o vėliau karo metu kūrė V2 raketas (jas Baltųjų Smėlynų poligone
kurdamas optiką balistinėms raketoms matė ir Clyde Tombaugh, - astronomas,
atradęs Plutoną).
Iš 4 jo vaikų per karą žuvo 2 - sūnus Julius 1943 m. dingo prie Stalingrado, o
1944 m. jauniausioji dukra žuvo darbovietėje per bombardavimą. Karo pabaigą
Oberth sutiko WASAG komplekse prie Wittenberg, kur dirbo su kieto kuro
raketomis priešlėktuvinei gynybai. Jam pavyko perkelti šeimą į Feucht prieš
uždarant sieną. Kad išgyventų, turėjo dirbti sodininkystės parduotuvėje. Laisvu
metu rašė knygą "Žmogus kosmose".
1948-ais jis dirbo Šveicarijoje nepriklausomu konsultantu ir rašytoju. 1950 m.
Italijoje užbaigė WASAG pradėtą veikalą. Čia kartu su sūnumi Adolfu sukūrė
bedūmė amonio nitrato raketą. 1953 m. grįžo į Feucht ir pristatė knygą "Žmogus
kosmose", kurioje išdėstė idėjas apie kosmoso reflektorius, stotis, elektra
varomus laivus bei skafandrus. Joje išsakė ir pagrindinį siekį: "padaryti
gyvenama kiekvieną vietą, kurioje gyvybė yra įmanoma".
Tuo metu W. von Braun Huntsville (Alabamos valstija) įkūrė erdvės tyrimų
institutą, į kurį 1955 m. įsijungė ir Oberth, kur parengė studiją "Kosmoso
technologijų vystymasis ateinančiais 10 metų". JAV jsi 1958 m. sausio mėn pamatė ir "Explorer I" startą.
1958 m., 64 m. amžiaus Hermann vėl Feucht mieste, kad neprarastų pensijos.
Čia jis rašė apie "mėnuleigį", "Mėnulio katapultą", "tylius orlaivius". 1960-ais jį
pasamdė "Convair" techniniu konsultantu kuriant "Atlas' raketą. 1962 m.
būdamas 68 m. amžiaus išėjo į pensiją. 1969 m. nuvyko į JAV, kad pažiūrėtų į
"Saturn-Apollo" raketos, nuskraidinusios pirmuosius žmones į Mėnulį, startą.
Naftos krizė 1977-ais sudomino jį alternatyviais energijos šaltiniais. Jis sukūrė
vėjo stotį. Jai reaktyvinių variklių srovė buvo panaudojama kaip energijos šaltinis.
Tačiau tuo metu jo pagrindinis dėmesys buvo sutelktas filosofijai. Kelti klausimai,
ar žmonija pasiruošusi ateities projektams. "Turime geriau save pažinti", tvirtino
jis. Knygose "Materija ir gyvybė" bei "Uranidų katekizmas" perteikiamas požiūris,
kad žmogus turi nemarią ir tobulėjančią sielą ir mes niekada negalime būti tikri
dėl malonių ir bausmių anapusiniame gyvenime. Dievas negali sukurti tobulo
žmogaus jo nelavindamas. Tai vienintelė galimybė, kad Žmogus atitiks jo tikslą.
Būdamas 90 m. amžiaus jis pateikė knygą "Pradžiamokslis valdysiantiems",
kurioje nurodė klaidas, galinčias sužlugdyti demokratines vyriausybes ir kvietė politiškai lavinti rinkėjus.
1989 m. gruodžio 28 d. jis tyliai užgeso Niurnbergo (Vakarų Vokietija) ligoninėje
būdamas 95 m. amžiaus. Ant jo kapo užrašyta: "Palaiminti badavę ir troškę už teisingumą".
Parengė Cpt.Astera's Advisor Papildomai skaitykite:
|
  W. von Braun laiko Herman Oberth įteiktą apdovanojimą, 1961 m. spalio 19 d.  Herman Oberth bando vieną ankstyvųjų raketų. Padeda Braun (dešinėje)    Skaitykite: Lukas Devita - kosmoso paauglys |
