Vartiklis

Vartiklis

Filosofija

Skaitiniai

Fantastika

NSO svetainė
 
 
Kiti puslapiai:

Stounhendžas

Kai gyveno milžinai...

Akmenų gyvenimas

Telūrinės srovės

Megalitai: dolmenai

Sliedovikų magija

"Sutvėrėjo" žemėlapis

Piramidžių mistika

Niobė - suakmenėjusi deivė

Hiper-realios kelionės

Languedoko akmenys

Klaidžiojančių sielų šventė


Papildomi puslapiai:


Saulė ir Mėnulis

Gal tai jau buvo?

Mitas ir mokslas

Chimera tebegyva

R.Moore. Sapnai

C. Lewis. Didžiosios skyrybos

Gnostikai; žvaigždžiavaikiai

Akmenuotosios Tunguskos pilys

Gralio taurė - Kaukaze?

Stakliškių versmės

Geodinamika
Brodgaro valdovas

Taip pat skaitykite: Nauja dėl Stounhendžo  
Stounhendžas – demonų buveinė?  
Kiklopų griuvėsiai ir milžiniški akmenys  
Vokiečių „Stounhendžas“  

Orknėjų salos

Pirmieji akmenų žiedai Britanijos salose buvo „žiesti“ gerokai anksčiau, beveik 5000 metų, už Stounhendžą, - į šiaurę nuo Škotijos pakrantės esančiose Orknėjų salose, kurių vaizdas labiau primena Skandinaviją nei Britaniją. Vienoje jų, kur bepažvelgsi, stūkso akmenys, kurių seniausias darinys - Standing stones of Stennes. Ant netolimos viržiais užžėlusios kalvos – milžiniškas (104 m skersmens) „Brodgaro ratas“, tarsi pasprukęs iš tolkienų knygų puslapių. Tikėtina, kad jis suręstas maždaug 2700 m. pr.m.e. – panaudojant apie 60 akmenų, kurių aukštis siekia 4,5 m (išliko tik 27-i).

Orknėjų salos jau senai traukė archeologų dėmesį. Žmonės čia pastatus statėsi iš to, kas po ranka, t.y. akmens, išsilaikiusio tūkstantmečius. Juk čia neaugo medžiai, o nuo žvarbaus vėjo reikėjo slėptis. Mainlande, pagrindinėje Orknėjų saloje, 1850 m. stipri audra nupustė kelias pakrantės kopas ir po smėlio išniro ... namai, neolito laikų Skara-Brei kaimas. Jie visiškai tinkami gyventi – kaip, beje, ir padarė archeologo Gordono Čaildo*) jaunesnioji dukra. 4-me 20 a. dešimtm., kol tėvas užsiėmė kasinėjimais, ji drauges dažnai kvietėsi į ten ... išgerti arbatos į namą, kuriame žmonės gyveno apie 3180- 2500 m. pr.m.e., t.y. anksčiau nei pastatytos piramidės ir Stounhendžas.

2002 m. geofiziniai tyrimai parodė, kad siauroje sąsmaukoje, jungiančioje Stenesą ir Brodgarą, randasi kažkokie žeme užnešti statiniai. Ir su kiekviena ekspedicija aiškėjo, kad ten, Ness of Brodgar, buvo stambus religinis ir kultūrinis centras, savotiška megalitų kultūros dvasinė Kastalija. Ji yra apie 10 km nuo Skara-Brei ir greta pagrindinio salų miesto, Kiorkuolo.

Tie pastatai gerokai stambesni už kitus neolito statinius. Didžiausias jų, „Struktūra 10“ yra 25 m ir 20 m pločio. Stulbina 5 m storio ir per 2 m aukščio sienos. Kryžiaus plano statinys derina kapo ir gyvenamo namo bruožus. Jį supa dar viena siena, o vedantį į jį koridorių taip pat galėjo dengti stogas. Ta siena nestebintų, jei nebūtų pastatyta taip kruopščiai. Matyt ji skirta ne gynybai, o nuostabos atvykstantiems sukėlimui.

Tik štai maža ką galima pasakyti, kas surentė šį kompleksą, ir kam jis skirtas. Dažniausiai jį vadina „šventykla“, tačiau matyt per tūkstančius metų jo paskirtis ne kartą keitėsi. Kasinėjant rasta vertingų, iš toli atvežtų daiktų, pvz., vulkaninio stiklo, kasamo Arano saloje prie Škotijos vakarinės pakrantės.

Prieš išorinę sieną aptiktas užpiltas griovys ir dar vienos sienos liekanos. Radioaktyvios anglies metodas parodė, kad buvo suręsta apie 3200-3100 m. pr.m.e. bet ir po ja buvo visai ne uola, o dar kažkokio statinio liekanos... Tai gada gi Brodgaro iškyšulyje tada įsikūrė žmonės?!

Bodgaro ratas Čia rasta seniausios griovelinės keramikos (grooved ware). Gal iš čia ji paplito po visą Britaniją? Ir atradimai nesiliauja stebinti. Pasirodo, kad (bent jau kai kurie) akmenys buvo nuspalvinti! Jų rasta „Struktūroje 1“ ir „Struktūroje 8“. Nustatyta, kad dažikliai ių Cojaus salos, esančios netoli sąsmaukos. Mineralus sutrindavo į miltelius. O tada maiė su gyvuliniais riebalais, pienu ar kiaušinio baltymu, gaudami įvairius atspalvius. Gali būti, kad kadaise akmens ratai puikavosi raudonais ir geltonais tonais.

Vis tik - kas vyko už šių spalvingų sienų? Užuominą duoda „Struktūra 10“ – jos pagrindinė ašis rodo į Maes-Chouvo kapą. Tai didelė koridorinė kapavietė Mainlando saloje. Išilgai – per 30 m. Ilgas koridorius veda į centrinę kvadratinę patalpą, kurios plotis 4,5 m. Žiemos solsticijos metu saulės spinduliai patenka į tą koridorių ir visa patalpa staiga nušvinta užlieta šviesos. Tamsiausią metų parą „mirusiųjų name“ šviesu! O ji įrengta apie 3000 m. pr.m.e.

Bet gal tada „Struktūra 10“ buvo „gyvųjų namas?“ Ir tas jų ypatingas pabrėžia ryšį tarp jų? Gal tai buvo apylinkės šventa vieta? Kol kas archeologai ištyrė tik 10% teritorijos...

Nedidelė Orknėjų salų grupė atrodo nuošalumo įsikūnijimu. Kodėl būtent čia atsirado pirmieji neolito laikų paminklai?
Spėjama, kad gyventojai iš žemyno į čia atsikėlė apie 5500 m. pr.m.e. tai įrodytų, kad rasta panašaus amžiaus paprastųjų pelėnų skeletų. Jų Britanijoje nėra ir nebuvo – jie tik žemyne ir ... Orknėjų salose. Jos traukė, nes jas skalavo šilta Golfo srovė, klimatas buvo švelnus, o žemės derlingos. Neolito laikais ten gyveno apie 10 tūkst. gyventojų – tik perpus mažiau nei dabar. Tad buvo kam ir statyti... o vis įkyresnė mintis, kad čia ir buvo pirmasis Britanijos salų kultūrinis centras...

Gali būti, kad Orknėjų salų nuopuolį sukėlė technologijos perversmas – bronzos amžiaus įsigalėjimas žemyne. Orknėjų salose nerasta nė vieno bronzinio daikto. Galiausiai buvo surengta milžiniška puota (nustatyta, kad vienu metu papjauta 300-500 karvių), „Struktūra 10“ kruopščiai užpilta žemėmis, ir ... atsisakyta senovės (arba, kažkodėl, išvykta kitur).

2013 m padarytas dar vienas netikėtas atradimas – Brodgaro iškyšulyje rasta akmeninė plokštė, iš abiejų pusių kruopščiai išraižyta ornamentais. Gal tai buvo tarsi koks altorius?
Iš vienos pusės ją dengia rombų grandinėlė, o jų viduje matosi tarsi koks šachmatų lentos raštas. Iš kitos pusės trikampiai, vėlgi susiliejantys į rombus. Tų geometrinių figūrų viduje – vėlgi ornamentų pabiros. Linijos ne visur vienodo gylio... trikampių ornamentai jau buvo randami Orknėjų salose (ir Skara Brei, ir Maes-Chouve), jų yra ir Airijoje. Tačiau niekad nebuvo tokio sudėtingo jų rašto.


Ness akmuo *) Gordonas Čaildas (Vere Gordon Childe, 1892 - 1957) – australų kilmės anglų archeologas, marksistinių pažiūrų istorikas; antropologinio neoevoliucionizmo pradininkas.Tyrė Europos ir Azijos priešistorę, pagrindė Europos priešistorės bendrumą; Įvedė neolitinės ir miesto revoliucijų sąvokas.
Ness akmuo