Dolmenai ir megalitai. UFO Page. Lithuanian

Dolmenų paskirtis vis dar neaiški. Paprastai laikoma, kad dolmenai – tai kapavietės. Tačiau kam šiuo tikslu statyti dolmenus, jei yra nemažai kitokių tam tinkamų statinių. Yra dolmenų, kuriuose palaidota iki 16-os asmenų. Palaikai juose randami ištisi arba tik jų dalys. Dažnos kremacijos – t.y. laidojimas dalinis. Nustatyta, kad dolmenuose buvo perlaidojama skirtingais laikotarpiais. Yra megalitų be laidojimų pėdsakų (pvz., Guzeriplo prie Baltosios upės). O yra dolmenų, kuriuose apstu maisto produktų (Pšados slėnis ir Vinogradnyj upelis, Solonickų kalnagūbris). O prie Chatlape gyvenvietės (agidų kalba – „šunų letenėlės“) Ašės slėnyje dolmene rasta daugybė šunų letenėlių. Ir nepaisant to, visų jų bendri konstrukcijos principai yra tie patys. Kapaviečių nenaudai liudija ir tai, kad dolmenai neturi papuošimų ir piešinių. Ženklai ant jų - greičiau išimtis. Ir dažniausia jie būna iškilūs – t,y., jie padaryti nuėmus visą akmens sluoksnį. Vadinasi mokėjo tai daryti, tačiau nenorėjo. Toliau, statė dolmenus, tačiau nėra gyvenviečių, miestų, įtvirtinimų. Statyti mokėjo, o nestatė.

Kaukaze ir gretimose lygumose surasta apie 3000 dolmenų (įskaitant sugriautus).

Dažniausiai sutinkami vadinami blokiniai (plokščių) dolmenai. Jų Kaukaze yra visur, kur tik yra dolmenų. Ant akmeninio pagrindo statomi šoniniai blokai – sienos. Tarp jų įstatytos priekinė ir galinė plokštės, o ant viršaus uždėtas stogas. Šonai ir stogas gali išsikišti į priekį sudarydami portalą. Šonus kartais paremdavo neapdirbtais akmenimis. Kad stovėtų stabiliau, užpakalinė dalis kartais įrausta į šlaitą. Priekinei dolmenų daliai dažnai suteikdavo iškilą (linzės) išvaizdą (Plačiojo plyšio dolmenas prie Gelendžiko). Optimaliai pastatyti Pšada upės slėnio dolmenai – jų šoninės sienos kiek nuožulnios. Priekinėje plokštėje išgręždavo skylę ir ją užkimšdavo "kamščiu". Anga dažniausiai apvali, tačiau pasitaiko ir pus-elipsių, trikampių ar net keturkampių angų. Yra dolmenų ir be angų. Kartais priekyje iš atskirų luitų pastatydavo galeriją-portalą (Soloch-aul, giraitė „Trys ąžuolai“). Dolmen

Kitas dolmenų tipas – sudėtinis. Statinys tarsi surinktas iš atskirų didelių blokų (plytų), o viršuje uždengtas stogu. Dauguma jų apvalios formos (grupė Žanė upės slėnyje, Psynacho-2 grupė). Tokių dolmenų blokai nežymiai užapvalinti. Tačiau yra ir stačiakampių sudėtinių dolmenų, kurie surinkti iš kampainių (prie Neksiso miesto). Yra ir tarpinių struktūrų (Sočio ir Guzeriplės dolmenai, prie Baltosios upės).

Piečiau Pšados dolmenai išskaptuojami iš vientisos uolos (prie Pšados jų 3; prie Soči – dažni, Cushvadžos ir Šachė upių slėniai). Dar piečiau, Abchazijoje jie vėl išnyksta. Uolos viršuje būdavo iškertama įvairių formų kamera, o viršus uždengiamas stogu. Uolos priekyje išgręžiama skylė ir užkišama akmeniniu kamščiu. Juos dažnai vadina karietomis. Matyt, jie atsirado vėliau už blokinius, nes juos bando imituoti.

Daug dolmenų su netikrais portalais. Jų priekinėje sienoje vietoje angos yra iškilimas, imituojantis "kamštį". Šiuo atveju anga išgręžiama galinėje sienoje (Psezuapsė upės dolmene anga šone). Su netikrais portalais daug karietų, tačiau yra it blokinių dolmenų. Klasikiniai klaidingi portalai yra prie Nelauktojo (Neožidanoje) upelio ištakų (netoli Lazarevskio).

Yra ir visiškai monolitinis dolmenas (prie Godliko upės). Anksčiau tokių buvo trys, tačiau du jų sugriovė.

Išskiriami ir vadinamieji kurganiniai dolmenai – blokinį dolmeną apdėdavo smulkiais akmenimis, užpildavo žemėmis, o iki įėjimo išrausdavo požeminę galeriją, kurios sienas ir lubas sutvirtindavo nedideliais akmens luitais. Tokio tipo Psynacho-1 kompleksas yra 5 m aukščio ir su akmenine užtvara – kromlechu. Jį atrado archeologas M. K. Tieševas. Kitas tokio tipo dolmenas yra prie Archipo-Osipovkos.

Ženklai ant dolmenų sutinkami labai retai. Dažniausiai tai įvairūs zigzagai – tiek dolmenų išorėje, tiek viduje. Yra ženklų ir šalia dolmenų, pvz., akmeninės įdubos. Trijų ąžuolų dolmeno apylinkėse galima pamatyti vadinamuosius Saulės ženklus – ratus su tašku (įduba) centre.

Rostovo Pietų federalinio un-to aerodinamikos ir skrydžių teorijos kurso dėstytojas Sergejus Gerasimovas jau daug metų tyrinėja Šiaurės Kaukazo (Adygėjos) dolmenų elektromagnetinius laukus, kurių priežastis neaiški. Šie dolmenai orientuoti į Saulę (tad matyt susiję su Saulės kultu).

2013 m. vasarą jo ekspedicija tyrė Chadžoch-1 dolmeną. Nakčiai įjungta videoaparatūra užfiksavo pasirodžiusius nedidelius, graikiško riešuto dydžio baltus rutuliukus. Įdomu, kad jie sugrįžo į tą pačią vietą, iš kurios pasirodė. Jų skrydį lydėjo kelių dešimčių kilohercų dažnio garsas (jo žmogaus ausis beveik negirdi). Jis buvo panašus į elektros jungiklio trakštelėjimus. Rutuliukų pasirodymo metu fiksuotas ir elektrinis signalas. 7-os ekspedicijos metu 2016 m. nustatyta, kad prie dolmenų kyla ne tik garso, bet kartu ir periodiniai elektriniai signalai – maždaug 0,1 Hz dažnio.

Beje, 10-me dešimtm. į Rostovo Fizikos inst-to branduolinės fizikos skyrių, kuriam tuo metu ir vadovavo S. Gerasimovas, angliakasiai iš „Kočegarkos“ šachtos perdavė „Rostovo suvenyrą“, anglies gabalą, kuriame buvo aiškiai dirbtinės kilmės geležinis artifaktas. Jis iš Juros amžiaus – t.y. jam apie 150 mln. m. Ir tame diske yra elementas, kurio energija 4,65 KeV, kokio nėra gamtoje. Be to tame diske labai gausu cinko, tačiau tada diskas jau seniai turėjo sudūlėti, tačiau jame rūdžių nebuvo nė pėdsako.

Europoje randami ir kitų tipų akmenų dariniai. Megalitinių konstrukcijų tankis mažėja į rytus ir iš šiaurės vakarų į vakarus. Rytų Europoje jų beveik nėra.

Pirmiausia tai neapdirbtų stambių riedulių dolmenai. Didžiausias riedulys yra viršuje. Jų gausu šiaurės Europoje, ypač Danijoje. Rusijoje panašių dolmenų rasta Soloveckų salose, labirintų centre, - tik jie gerokai mažesni. Labiau įsidėmėtini neapdirbtų akmenų dolmenai, kai neįprastai pailgas didelis akmuo užkeltas ant mažesnių. Tokių dolmenų yra ne tik Europoje, bet ir Šiaurės Amerikoje bei Korėjoje.

Šiaurės Europoje (Didžiojoje Britanijoje, Airijoje) labai paplitę megalitai iš apdirbtų stačiakampių blokų. Juose nebūna skylių - landų. Šių dolmenų grupės dažnai derinamos su mengiriais – statmenai pastatytų pailgų uolų nuolaužų. Dauguma jų turi vardus ir su jais susiję legendos.

Korėjoje randami dolmenai be skylių, Jų apdirbtas "stogas" neproporcingai stambus ir kartais išlenktas (lyg pagodų). Kai toks stogas uždėtas ant smulkių akmenų, sienų tarsi ir nėra.

Portugalijoje ir Ispanijoje yra dolmenų iš nuožulnių plokščių akmenų, išdėstytų ratu ir turinčių stogą. Juos vadina antosais.

Prancūzijoje ir Vokietijoje randamos vadinamosios galerijos iš stačiakampių apdirbtų akmens blokų, sustatytų vienas greta kito. Tose galerijose gali būti ir vidinių pertvarų, tame tarpe ir su apvaliomis bei kitokiomis skylėmis.

Krom Kruačas (Crom Cruach ar Cenn Cruach) buvo ikikrikščioniškos Airijos dievybė, kuriai buvo aukojami žmonės. „Crom“ reiškia „lenktas“, „cenn“ – „galva“, o „cruach“ gali būti „kruvinas“ arba „kupeta“. Dolmen

Anot dinsenčų (ankstyvosios airių literatūros tekstų, aiškinančių pavadinimų kilmę) 12 a. „Leinsterio knygoje“ Krom Kruačo kulto atvaizdą sudarė auksinė figūra, kurią supo 12 akmeninių figūrų, stovėjusi Magh Slecht‘e (Kniūbsčių lygumoje) Kavano grafystėje. Jai per samhainą (lapkričio 1 d.) buvo aukojami pirmagimiai mainais už gausų pieną ir grūdų derlių. Stabą, atseit, kūju sudaužė šv. Patrikas.

Krom Kruačo kultui priskiriamas didelis dekoruotas akmuo, 1921 m. atrastas Kavano grafystėje Killycluggin’e, apvalus, kupolo formos ir su geležies amžiaus ornamentais. Jis, suskaldytas į kelias dalis ir, iš dalies po žeme, rastas netoli bronzos amžiaus akmenų rato. Tikriausiai, jis stovėjo jo viduryje. Vieta turi kelis sąryšius su šv. Patriku – netoliese yra „Patriko šaltinis“ (Tobar Padraig) bei Kilnavert’o bažnyčia, kurią, atseit, pastatė šventasis.

Akmuo pakrypęs, kad paaiškina jo pavadinimą („crom“ – „sulinkęs, lenktas“). Akmens pagrinde yra keturios stačiakampės, maždaug 90 cm ilgio ir 75 cm aukščio, panelės. Akmuo atvežtas ir pastatytas prie Kavano grafystės muziejaus.

14 a. Magh Slecht‘e parašytoje „McGovern’o knygoje“ yra eilės, kurioje minima, kad Kromas buvo pastatytas šalia kelio ir pro jį praeidamos moterys drebėdavo iš baimės.

Dar vienas su Kromu Kruaču siejamas akmuo yra Fermanagh‘o grafystėje su ant jo išraižytu einančiu žmogumi, matyt, šv. Patriku ar druidu.