|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Marso spinduliai
H. Velso Pasaulių kare marsiečiai užpuola Žemę. Tačiau prieš tai jie turėjo startuoti Marse. Ir įdomiausia, kad tuo metu tikrai Marse buvo stebimi šviesos blyksniai. H. Velsas buvo ir mokslininkas ir su moksline atida romane rašo: 1894 m. suartėjimo metu apšviestoje planetos pusėje buvo matoma ryški šviesa, kurią pradžioje pastebėjo Liko observatorijoje, o tada Perotenas Nicoje ir kiti stebėtojai. Anglų skaitytojai pirmąkart apie tai sužinojo iš rugpjūčio 2 d. Nature žurnale.
Terminatorius, tai takoskyra tarp apšviestos ir neapšviestos sričių, tad blyksnis ten aiškiausiai ir pastebimas. Jei šviesa būtų greta Marso, tai galėjo vienoje linijoje su Marsu skriejanti kometa, o Marso paviršiuje tai galėjo būti atspindys nuo sniego, šiaurės pašvaistė. Bet galėjo būti ir protingų būtybių signalas. Vargu ar galėjo būti tinkamesnis metas nei per suartėjimą. H. Velsas tą šviesos pliūpsnį aiškino šachtoje įrengta patranka, iššaunančią į Žemę cilindrines kapsules-laivus. Vėliau blyksniai Marse pastebėti dar 8 kartus 4-me ir 6-me dešimtm. Įdomu, kad 1937 m. japonas Sicue Mazda pamatė ryškų blyksnį Marse, jį nupiešė ir jo konfigūracija visai atitinka aprašytąją Marso tai tikrai panašu į šūvį arba sprogimą. Mazda aprašė: Ji gerokai ryškesnė už poliarinę kepurę bei baltus Marso debesis. Ji mirksėjo tarsi žvaigždė ir po 5 min. išnyko (galbūt, dėl planetos sukimosi). Kas tie keisti Marso spinduliai? Labiau nei NSO, Žemės gyventojus dabar stebina įvairios paslaptingai atsirandančios figūros pievose ir javų laukuose. Ar negali jie būti dariniai, sukurti per atstumą bangomis (šviesos spinduliais)? Papildomai skaitykite:
|
Ir tikrai, Nature rugpjūčio 2 d. (Nr. 1292) p. 319 randame straipsnį Keista šviesa Marse, kurio pradžia
puikiai perteikia sensacijos nuotaiką: Vargu ar daktarui Kriugeriui, vadovaujančiam centriniam biurui Kile,
kuris išsiuntinėja telegramas apie astronominius reiškinius, teko kada nors gauti ir į visus pasaulio kampus
išsiųsti keistesnį pranešimą, nei tas, su kuriuo susipažino pirmadienį po pusiaudienio: šviesi projekcija
pietinėje Marso terminatoriaus dalyje, kurią liepos 28 d. 16 val. stebėjo Javelle. Perotinas [pranc.]. Tai susiję
su jau gerai žinomo kruopščiu darbu M. Javelle stebėjimu Garsiojoje Nicos observatorijoje, kurios
direktoriumi yra M. Perotinas. Todėl naujiena turi būti sutinkama rimtai, ir kaip galima įsivaizduoti, su jauduliu
laukiama detalesnės informacijos; pirmadienio ir antradienio naktimis oras Londone, gaila, buvo netinkamas
stebėjimams, tad nėra žinoma, ar išsilaikys minėta šviesa ar ne. Gali pasirodyti, kad šviesi projekcija nėra
šviesa greta Marso disko, o yra planetos srityje, stebėjimo metu Saulės neapšviestoje.
