|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Ar egzistuoja lygiagretūs pasauliai?!
Dažnas bus girdėjęs Krylovo pasakėčią apie skruzdėlę ir žiogą, kuris vasarą tik grojo ir šoko, o atėjus žiemai prašosi pagalbos pas skruzdėlę. O tu ką veikei visą vasarą, kai aš dirbau? tada paklausė skruzdėlė. Bet iš tikro skruzdėlė pirmiausia turėjo paklausti: Iš tikro oficialaus ir visuotinai pripažinto atsakymo nėra juk mes neturime padoraus savo gyvenamos erdvės apibrėžimo jau nekalbant apie kitas. Ir dažniausiai tik tebesiginčijama apie mūsų pasaulio matavimų kiekį. Specialiojoje reliatyvumo teorijoje erdvės ir laiko sąryšis išreiškiamas matematine 4-mačio
erdvėlaikio sąvoka. Bet vos tik ją pripažino filosofai ir fizikai, kai kurios jos sąvybės tapo ginčytinos. Laiko asimetrijos ir naujų koordinačių
egzistavimo skirtingu laiku klausimus nagrinėjo J. Zeldovičius,
A. Griunbaumas1), I. Novikovas, Dž. Vitrou2),
Dž. Vileris, V. Frolovas3),
K. Tornas, F. Tipleris4), S.
Hokingas, A. Holtas ir kt. Žinomi mokslininkai P. Dirakas,
P. Jordanas5) ir F. Dikė
iškėlė idėją apie traukos jėgos konstantos k kitimą laike. Kitaip tariant, vieno matavimo pakeitimui reikėjo įvesti dar vieną papildomą.... penktą?
Daugelis jų nuo paskutiniojo 20 a. dešimtmečio pradžios palaikė teorinę laiko mašinos sukūrimo galimybę, tačiau apdairiai pridurdavo, kad vargu ar kelionės laike vyks realiai dėl priežastingumo dėsnio pažeidimo. Iš čia kylančius paradoksus bandė spręsti M. Gardneris, K. Moskovič6), Ch. Patnamas, N. Blokas7), H. Everetas ir kt. Ir vis tik kelionės laike įmanomos tik pripažįstant daugelio pasaulių egzistavimą... Vis tik, o kiek lygiagrečiųjų pasaulių gali egzistuoti? Dėl to egzistuoja įvairiausių požiūrių. Kai kurie pasitenkina tik vienu kurį kartais vadina Antipasauliu. Fantastas A. Kazancevas laikė, kad yra 2 lygiagretūs pasauliai (tas su mūsų trys). Iš jų pirmasis kažkiek lenkia laike mūsiškį (iš kurio, atseit, atskrenda NSO), o antrasis kažkiek atsilieka išsivystymu (iš šio, atseit, atsiranda sniego žmonės ječiai). Tai pasitarnavo knygai Alsino. Bet yra fantastikos kūrinių, kuriuose lygiagrečių pasaulių kiekis labai įvairus. Fizikai teoretikai irgi ne kartą spėjo, kad pasaulis neapribotas 4-mačiu erdvėlaikiu, buvo keliamos idėjos apie pasaulių daugį, N-mates erdves (pvz., B. DeVito8) ir N. Grehemo 1973 m. teorija). Ir jei kokia nors nuo šakelės nusprūdusi skruzdė, sėkmingai nusileidusi, imtų pasakoti savo trumparegiams gentainiams apie kitų matavimų egzistavimą, per kuriuos galima sėkmingai ir gerokai greičiau grįžti namo, ir iš kurių, matyt, pas mus iš niekur patenka žiogai, - tai jos, greičiausiai, nesiklausytų. Kelias į kitus matavimus skruzdėlėms užkirstas ir joms visai nėra reikalo apie juos žinoti. Tačiau vieną dieną skruzdžių motinėlė išlįs į skruzdėlyno paviršių ir išsitiesins gležnus sparnus ir gal tada ir pravers tos nerangios skruzdės samprotavimai apie daugumai nežinomus kitus matavimus. Lygiagrečių pasaulių atsiradimas Materializacija: burtų lazdelės mostas Pasaulyje yra dar daug dalykų, brangus Horacijau, ko mūs išminčiai nesapnavo, V. Šekspyras. Hamletas Ar suaugusieji tiki pasakomis? Jei ne, tai kodėl 1970-ųjų tarybiniai žurnalai buvo užversti visai rimtais straipsniais apie batus-septynmylius su benzininiais varikliukais, o bandomajį 15-kilograminį pavyzdį bandė Pamaskvės Tomiline esančioje p.d. Zvezda?! Kodėl rimtos papachos iš gynybos sričių susidomėjo nematomumo kepure, o įdiegus Stealth sistemas imta bandyti iš daugelio šviesos diodų surinktus nematomumo gaubtus (dar skaitykite apie nematomumo paieškas)? Iš kur atsirado levituojančių platformų, labai jau primenančių pasakų skraidančius kilimus, sukūrimo projektai? Tai negi suaugę konstruktoriai labai nerimti žmonės? O gal tiesiog tai, kas sutinkama pasakose, ne taip jau ir stebuklinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o pasakos tik pasufleravimas supratingiems?! Norint paversti tikrove visiškai neįtikėtiną dalyką, pirmiausia reikia juo patikėti. Štai net ir Shuttle nebūtų pasirodę, jei savo laiku aviakonstruktorius V. Šavrovas9) nebūtų parašęs apie sėkmingus veidrodinio nematomo aeroplano bandymus. Istorikai iki šiol tebesiginčija, ar iš viso buvo toks aeroplanas ir kam jis priklausė R. Bartini10) ar kam kitam. Bet tai nesvarbu, nes pasufleravimas suveikė, - ir šimtai rimtų inžinierių susimąstė apie idėjos įgyvendinimą. (bus pratęsta)... Trumpos biografijos: 1) Adolfas Griunbaumas (Adolf Grünbaum, 1923-2018) vokiečių žydų kilmės amerikiečių mokslo filosofijos atstovas, psichoanalizės (ir taip pat K. Poperio) kritikas. Į JAV emigravo 1938-ais. Nuo 1960-ųjų profesoriavo Pitsburgo un-te. Tarp jo darbų pažymėtini Erdvės ir laiko filosofinės problemos (1963), Validacija psichoanalizės klinikinėje teorijoje (1993), Šiuolaikinis mokslas ir Zenono paradoksai (1967) ir kt. Jį už neo-leibnicistinį tvirtinimą, kad laikas gali būti iliuzija tik sąmoningoms esybėms, 7-me dešimtmetyje išjuokė R. Feinmanas, klausdamas, ar šunys, o taip pat tarakonai, yra pakankamai sąmoningos būtybės. 2) Džeraldas Vitrovas (Gerald James Whitrow, 1912-2000) britų matematikas, kosmologas, mokslo istorikas. Knygoje Kodėl erdvė turi tris matavimus? (1955) jis išnagrinėjo papildomų erdvės matavimų galimybę. Anot jo, jei erdvė būtų keturmatė, o gravitacijos ir elektromagnetizmo dėsniai nepakistų, atvirkštinių kvadratų dėsnis transformuotųsi į atvirkštinių kubų dėsnį, kad sukeltų planetų orbitų ir atominių struktūrų nestabilumą. Dar aukštesniems matavimams tas nestabilumas tik didėtų. Iš čia darė išvadą, kad gyvybė įmanoma tik trimatėje erdvėje. 3) Valerijus Frolovas (g. 1946 m.) - rusų kilmės kanadiečių fizikas teoretikas, Alberta un-to profesorius. Tyrinėjimų sritys: klasikinė ir kvantinė gravitacija, juodųjų skylių fizika, slaptosios simetrijos, kvantinio lauko teorijos iškreiptame erdvėlaikyje, kosmologiniai defektai, stygų ir membranų sąveika su juodosiomis skylėmis, kirmgraužos ir laiko mašinos klausimai bei pan. Tarp jo teorinių pasiekim kvantinio ekvivalentiškumo principo formuluotė, nauji Einšteino lygčių sprendimai, juodųjų skylių terminių savybių išaiškinimas, juodųjų skylių slaptųjų simetrijų nustatymas ir kita. Knygos: Įvadas į juodųjų skylių fiziką (2011; su A. Zelnikovu) ir kt. 4) Frankas Tipleris (Frank Jennings Tipler, g. 1947 m.) amerikiečių matematinės
fizikos specialistas, kosmologas. Yra Omega taško koncepcijos (singuliarumo, tikslingai orientuoto Visatoje į protingą gyvybę,
išsakytos P. Tejero de Šardeno) šalininkas. Galiausiai žmonija sugebės prikelti
mirusiuosius emuliuodama alternatyvias visatas. Žinomas savo teorijomis apie Tiplerio laiko mašiną, kurios didele dalimi laikomos pseudomokslu.
Knygos (visos su J.D. Barrow): Antropinis kosmologinis principas (1986), Nemirtingumo fizika (1994), Krikščionybės fizika (2007) ir kt. 5) Ernstas Paskualis Jordanas (Ernst Pascual Jordan, 1902-1980) vokiečių fizikas, matematinės fizikos atstovas. 3-me dešimtm. kartu su M. Bornu ir V. Heizenbergu paskelbė keletą svarbių straipsnių apie kvantinę mechaniką. 1933 m. įstojo į nacionalsocialistų partiją ir vėliau persijungė prie mokslo taikymo kariniams reikalams, dirbo Penemundės raketų poligone. Po karo grįžo į mokslo veiklą, bet kartu dalyvavo politikoje (1957-61 m. buvo Bundestago deputatu nuo krikščionių-demokratų partijos). Jo vardu vadinama neasociatyvi Jordano algebra, svarbi kvantinės mechanikos aksiomatizavimui, vėliau radusi taikymus algebroje, analizėje ir geometrijoje. 6) Klara Moskovič (Clara Moskowitz) mokslo žurnalistė, Scientific American redaktorė (nuo 2013 m.). Rašė ir Space.com and LiveScience.com svetainėms. 7) Nedas Blokas (Ned Joel Block, g. 1942 m.) amerikiečių filosofas, užsiimantis mąstymo filosofija ir prisidėjęs prie mąstymo ir pažintinio mokslo supratimo. Nuo 1996 m. Niujorko un-to profesorius. Pasižymėjo pateikdamas Blockhead argumentą prieš Tiuringo testą (1981). Žinomas ir funkcionalizmo kritika, teigdamas, kad sistema su tokiomis pat funkcionaliomis būsenomis kaip pas žmogų nebūtinai turi sąmonę. Yra Loebnerio konkurso, skirto nustatyti Tiuringo testu ar pašnekovas mašina, ar žmogus, teisėju. 8) Braisas DeVitas (Bryce Seligman DeWitt, 1923-2004) amerikiečių fizikas teoretikas, pasižymėjęs darbais gravitacijos ir kvantinių laukų srityse. Jis buvo pionieriumi bendrosios reliatyvumo teorijos kvantizavime ir sukūrė kanoninės kvantinės gravitacijos teoriją. Taip pat pateikė originalų H. Evereto kvantinės mechanikos principais besiremiančių lygiagrečiųjų visatų išplėtimą. 9) Vadimas Šavrovas (1898-1976) tarybinis aviakonstruktorius, aviacijos istorikas. Žinomas kelių tipų hidroplanų sukūrimu. Parašė Lėktuvų konstrukcijų TSRS istoriją (2 t., 1969, 1978). Be aviacijos dar užsiėmė entomologij, rinko vabalus, apie juos parengė knygą (likusią neišleista). 10) Robertas Bartinis (Robert Bartini, 1897-1974) italų kilmės tarybinis fizikas ir aviacijos konstruktorius, dalyvavęs daugelyje komercinių ir eksperimentinių projektų. Jis buvo pionierumi skraidančių ambibijų ir ekranoplanų srityse. Į TSRS išvyko 1922 m. Pagrindiniai jo darbai yra aerodinamikos. Taip pat užsiėmė kosmologija ir filosofija (6-matis Bartini pasaulis). Papildomai skaitykite:
|
