|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Kai kuriose paslaptingiems reiškiniams skirtose knygose (pvz., Hartwig Hausdorf
"Paslapčių ir reiškinių šimtmetis", 1999) kaip neginčijamas liudijimas pateikiamas
paslaptingas merginų dingimas prie Kabančiosios uolos Australijoje. Tačiau įsigilinus
pasirodo, kad tai gali būti vien tik rašytojos išmonė. Pateikiame patį pasakojimą ir
papildomas pastabas - spręskite patys.
Nepavyko rasti to laikmečio laikraščių ir žurnalų straipsnių, policijos ataskaitos apie
dingimus
Jei tai tikrai nutiko, tai turėtų likti "išvestinės" informacijos, pvz., straipsniai
įvykio metinių proga ir pan. Ar tai vien knygos autorės išmislas?
"Visa, ką regime ar mums atrodo, tėra sapnas sapne", Poe Skaitykite Motinos išnykimas 1889-ais ir kiti...
1900-ais šv. Valentino dieną (vasario 14-ą, trečiadienį) grupė Melburno (Australija)
Appleyardo mokyklos mergaičių su mokytojomis iškylavo prie netoliese esančios
Kabančiosios uolos, 6 mln. amžiaus neįprasto uolų darinio virš lygumos iškylančio į 150
m. aukštį. Jis baigiasi tarp monolitinių darinių vos besilaikančių uolų gabalų krūva.
Netoli nuo ten ir buvo įrengta poilsio vieta.
Grupėje buvo mokytojos Diana de Poitiers ir škotė Greta Makrau, vežėjas Bendžaminas
Hasis ir 19-a vyresnių nei 10 m. mergaičių. Jie atvyko apie vidurdienį ir iškart ėmė
užkandžiauti. Pakeliui jie sutiko kitą grupelę pulkininką Fitshubertą su žmona ir sūnėnu
Maiklu iš Anglijos bei arklininku Albertu Krendelu.
Apie 15 val, septyniolikmetės Irma, Marion ir Miranda pasiprašė de Pointiers leisti
apžiūrėti uolos riedulius. Joms, garsėjančioms kaip protingoms bei sąmoningoms, bei
keturiolikmetei Editai buvo leista eiti, įspėjus nelipti per aukštai ir saugotis gyvačių.
Kai šios nuėjo, likusieji nustebo pastebėję, kad du laikrodžiai (Hasio ir Makrau) sustojo
vidurdienį, jų atvykimo metu. Vėliau jie pradėjo eiti. Po pusvalandžio nueinančiųjų
nebuvo matyti. Akimirksnį jas matė ir Maiklas su Albertu, sėdėję prie upelio tarp
akmenų.
Apie 16:30 de Pointier ir vežėjas suskubo kviesti auklėtines. Jie pastebėjo, kad nėra ir
antrosios mokytojos Gretos Makrau. Jie pamanė, kad ji nusekė mokines. Pulkininkas
Fitshubertas tuo metu jau buvo išvykęs namo. Benas hasis, de Pointier ir likusios
mokinės puolė ieškoti dingusiųjų. Sumintais žolės pėdsakais jie nuėjo iki pietinės
Kabančiosios uolos dalies, bet uolėtame grunte pėdsakai išnyko. Nusiminę jie ieškojo
toliau.
Maždaug po valandos išvydo iš pietinės uolos krūmų išsvirduliuojančią keturiolikmetę
Editą, kuri isteriškai klykė ir nesugebėjo paaiškinti, kas įvyko. Kitų nebuvo nė pėdsako.
Sutemus jie grįžo į koledžą. Kitą dieną išsiruošė didelė paieškos grupė, kurioje buvo daug
savanorių. Pirmoji diena buvo be rezultatų.
Tuo metu gydytojas nustatė daugelį sumušimų ir lengvą smegenų sutrenkimą. Kai vėliau
ją apklausė, mergaitė prisiminė, kad grįždama matė ponią Makrou pusiau išsirengusią ir
išsigandusią bėgančią ant uolos.
Kai tolesnės paieškos buvo bevaisės, policija išsikvietė aborigeną pėdsekį su šuniu. Šuo
atrado Makrou pėdsakus vedančius uola aukštyn, tačiau pusiaukelyje urgzdamas ir
pašiaušęs kailį sustojo. Neradusi jokių pėdsakų policija paiešką nutraukė.
Tačiau paieškos tęsėsi artimiausią sekmadienį pulkininko Fitshuberto sūnėnas ir
arklininkas Albertas Krenkelas savarankiškai leidosi į paieškas. Visų nuostabai buvo
rasta septyniolikmetė Irma, be sąmonės, bet gyva. Jos kūnas buvo sumuštas ir visas
supjaustytas mažais pjūviais, nagai nulaužyti. Daugiau sužalojimų nebuvo, kojos
nesužalotos. Po tyrimo konstatuota, kad lytiškai ja nebuvo pasinaudota. Atsigavusi
mergaitė nieko neprisiminė. Net ir vėliau ji negalėjo pasakyti, kas tądien nutiko. Jos
klasės draugių niekada nerado. Po kelių mėnesių koledžo direktorė, labiausiai kaltinama
dėl nelaimės, nuvyko prie Kabančiosios uolos. Jos kūną rado po iškyšuliu tarp uolų
nuolaužų.
Keturiolikmetė Edita, sutikusi Makrau, pastebėjo ir keistą rausvą debesį.
Populiariausia versija, kad Kabančioje uoloje įsikūrusi aborigenų dvasia, sauganti nuo
nepageidaujamų svečių. Ji yra šventa Wurrenjerrie genties aborigenų vieta.
Skaitykite Motinos išnykimas 1889-ais ir kiti...
Rašytojos kūrinys
Tai istorija iš Dame Joan Lindsay "Pikniką prie Kabančiosios uolos" (1967 m.). Pagal
knygą 1975-ais pastatytas labai populiarus Peter Weir filmas. Joan viską išsigalvojo ar
rėmėsi faktais?
Keletas dalykų ar sutapimų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį:
Europiečiai naujakuriai be abejonės dingdavo to meto Australijos krūmynuose. Ir nors
nėra užregistruota apie mokytojos ir trijų mokinių dingimą, krūmynai buvo laikomi
svetima ir bauginančia vieta, ypač tarp vaikščiojusių po Europos parkus.
Kabančioji uola buvo ilgalaikė Melburno aukštuomenės poilsio vieta. Ji puikiausiai tiko
parodyti britų aukštuomenės kultūros susidūrimą su jusline krūmynų aplinka.
Jaunystėje Joan Lindsey, Aukščiausiojo tesmo teisėjo dukra, vasarą lankėsi Macedon
srityje. Be to jos šeima draugavo su menininku Frederick McCubbin, gyvenusiu čia. Tad
ji galėjo iškylauti prie Kabančiosios uolos, o vėliau ir įsikūrė netoliese, Bacchus Marsh.
Jos vyras Daryl Lindsay 15 m. buvo Viktorijos nacionalinės galerijos direktoriumi ir jo
kolekcijoje buvo to laikmečio impresionisto E.Phillips Fox paveikslas "Iškyla prie
Kabančiosios uolos".
1919-ais, jai baigus privačią mergaičių mokyklą, ši persikėlė iš Melburno prie Macedon
kalno. Tai pagrindas mokyklai netoli Uolos.
Joan ir Daryl susituokė per Valentino dieną (1922-ais).
Namuose jie neturėjo laikrodžių, nes Joan niekino matematinį tikslumą ir manė, kad jis
panaikina patirties galimybes (Jos autobiografija knygoje "Gyvenimas be laikrodžių").
Aplinka
Netoli Macedon kalno, apie 75 km į šiaurės vakarus nuo Melburno esanti vulkaninės
kilmės Kabančioji uola įkvėpė Dame Joan Lindsay "Pikniką prie Kabančiosios uolos"
(1967 m., pagal knygą 1975-ais pastatytas labai populiarus Peter Weir filmas) ir buvo
garsiojo plėšiko "Išprotėjusio šuns' Daniel Morgan slėptuvė.
Morgano plėšiko "karjera" prasidėjo 1862-ais 32 m. amžiaus, nors iki tol buvo žinomas
kaip smulkus vagišius. Pravardę užsitarnavo už savo žiaurumą. Jis nušaudavo miegančias
aukas prieš jas apiplėšiant. Užmuštas 1865 plešiant Peechelba stotį.
Lava besiveržusi per įtrūkimus suformavo plyšius ir praėjimus, vedančius giliai į olą.
Tokia unikali formacija vadinama mamelonu ir surandama tik dviejose vietose
Skandinavijoje ir Etiopijoje. Rezervatas nuo 1886-ųjų. Nuo 1878-ųjų sausio 1 d. čia
rengiamos žirgų lenktynės.
Woodend yra 69 km į šiaurės vakarus Calder autostrada. Jis yra ten, kur baigiasi Juodasis
miškas. 1850-1860 čia buvo vieta, kur, į šiaurę susiruošę aukso ieškotojai, galėjo jaustis
saugūs nuo plėšikų. Iki europiečių pasirodymo čia gyveno Woiwurung genties
aborigenai. 10 mylių į šiaurės rytus posūkis į Coach kelią ir tada iškart į dešinę Pietinės
uolos keliu. Netrukus į kairę bus įėjimas į Kabančios uolos rezervatą.
Macedon kalnų grandinė yra vaizdinga Viktoria vietovė. Ji yra dalis Didžiosios
Atskiriančiosios grandinės. Ją 1824 m. kirto Hume ir Hovell. Macedon kalnas yra 1014 m
aukščio užgesęs ugnikalnis. Į jį pirmąkart 1936 m. įkopė tyrinėtojas majoras Thomas
Mitchell. Iš viršūnės pamatęs Pilypo forto paplūdimį, kalną pavadino Pilyppo
Makedoniečio garbei. 1935-ais William Cameron savo sūnaus, žuvusio 1 pas. Karo
metais, ir visų Australijos kareivių atminimui viršūnėje pastatė bronzinio kardo
monumentą.
Pirmieji europiečiai buvo miško kirtėjai ruošę medieną Melburno namams bei aukso
kasykloms. Kai mediena išseko, pradėta įdirbti derlingas vulkanines dirvas. Ankstyvieji
Pilypo forto gyventojai neliko abejingi šios vietovės grožiui ir pradėjo čia kurti vasaros
rezidencijas. Išliko jų įspūdingi namai. Daugelis angliško stiliaus sodų yra prieinami
lankymui.
Taip pat skaitykite: Papildomos pastabos
Vieta ir laikas: Netoli Woodend miestelio, 1900 m. Valentino dieną (bet 1900-ųjų
Valentino diena buvo ne šeštadienį).
Įvykių seka
Susiję asmenys:
Parengė Cpt.Astera's Advisor
|
Taip pat skaitykite: Plazma įrankiai ir požeminis transportas Titanikas: psichofizikinis aspektas Erdvės ir laiko iškreivinimai Ką slepia Primorsko piramidės? Pilvakalbystės stebuklai Galios vietos: Optina Languedoko akmenys Mutantų rytmetis Protingi šunys Mima kalvos 
Taip pat skaitykite: 10 keistų artefaktų Paranoja skverbiasi giliai |
