|
Legendinė Ofyro aukso šalis
Taip pat skaitykite: Izaijaus knygoje (Iz 13:12) yra paslaptingas sakinys (galbūt dėl prasmės neaiškumo
dažnai netiksliai verstas į lietuvių kalbą - populiariausias variantas "gryną Ofyro auksą"): Kur toji paslaptinga Ofyro šalis? Kas tas aukso smeigtas? Ofyro aukso nebuvo mažai, nes per metus Saliamonas jo gavo 44 tonas. Ofyras, vietovė
garsi savo auksu. Ar tik Izaijus nemini kažkokio instrumento iš aukso, kuris buvo garsus
Ofyro šalyje?
1989 m. gruodžio mėn. Gene Savoy (beje, 1964 m. atradęs inkų miestą Vilkabamba)
oloje netoli Gran Vilaya (1985 m. jo paties atrastų Čačapojos civilizacijos griuvėsių) rado
tris kelių tonų svorio 5-10 pėdų ilgio akmens plokštes su užrašais ant jų labai panašiais į
finikiečių ir hebrajų rašmenis. "San Francisco Chronicle" gruodžio 7 d. straipsnyje
minima, kad "rašmenys panašūs į naudotus Saliamono laikais ir vienas jų sutampa su
ženklu, visada naudotu žymėti laivus, vykstančius į legendinę Ofyro šalį". Tai, kad Peru
galėjo būti Ofyru, spėjo ir William F.Dankenbring knygoje "Po žvaigždžių karų".
Inkų kraštas garsėjo savo aukso kiekiu ir kokybe. Dabartinio Peru teritorijoje gyvenę
inkai pirmuoju karaliumi laikė Pirua Pakkari Manko. Šiuolaikinėje Quichua kalboje "Pirua"
reiškia Saugyklą ar sandėlį. Pirmojoje Pirua dinastijoje buvo 18 karalių, kurių
bendriausias titulas buvo Kapak, reiškiantis "Turtingas".
Vienas pirmųjų Manko Kapak įkūrė Kuzko miestą, inkų kalba reiškiantį "Bamba", ten, kur
aukso skeptras, jardo ilgio ir dviejų pirštų storio, įgrimzdo į dirvą (Markham. Royal
Commentariee of the Yncas, p.64). Argi tai negalėjo būti auksinis "smeigtas" arba
"liežuvis"?
Kitas inkų pasakojimas yra apie "Aukso smeigtą", kai Saulė, išvarginta necivilizuotų
indėnų žiauraus elgesio, pasiuntė du vaikus, sūnų ir dukrą, kad padėtų pakelti jų
primityvų lygį. Prie Titikaka ežero jie gavo aukso smeigtą, kurį visur nešėsi. Ten, kur jis
nugrims į dirvą, liepta pastatyti pirmąjį miestą. Tai nutiko Kuzko vietoje (The Epic of Latin
America, p.25, daugiau apie inkus ir jų kilmę žr. www.nso.lt/lucid/inca.htm).
Pirua ir Ofyras turi panašumų. "Ofyr" (jame "f" gali būti skaitoma ir kaip "p") buvo auksu
garsi vietovė, kartais tai tiesiog paties aukso sąvoka (terminas minimas 1 Kar 9:28,
10:11, 22:48; 1 Krn 29:3; 2 Krn 8:18, 9:10; Job 22:24, 28:16; Ps 45:9). Inkų karalystė tuo
atžvilgiu puikiai atitiko biblinį Ofyrą. Ispanams užėmus inkų kraštą nuo 1492 iki 1600 m. į
Ispaniją išvežta aukso už 2 mlrd. pesų - tai tris kartus daugiau nei gaudavo visa Europa.
1629-1642 m., šimtmečiui praėjus po inkų užkariavimo, po Peru keliavo istorikas
Fernando Montesinos. Jis parašė "Ophir de Espana, Memorias Historiales y Politicas del
Peru", tikėdamas, kad Peru yra Saliamono Ofyras. Jis sakė, kad Nojaus anūkas Ofyras
(Pr.10:29) įsikūrė būtent Peru.
Bet ar pajėgūs buvo senovės izraelitai tolimoms jūrų kelionėms? Finikiečiai neabejotinai
1200 m.pr.m.e. išplaukdavo už "Heraklio stulpų" (Gibraltaro sąsiaurio). Jų laivai buvo 80-
100 pėdų ilgio ir per parą galėjo įveikti 100 mylių. Minima, kad Saliamono laivai jūrų
kelionėje praleisdavo tris metus (1 Kar 10:22). Jūrininkų išprusimą paliudija ir ši Biblijos
ištrauka (Ez 27,3-9;26-34):
"Sakyk Tyrui: 'Tau, kuris buvai jūros vartai ir prekybos miestas daugelio salų tautoms, ...
Tu esi apsuptas jūros... Sidono ir Arvado gyventojai buvo tavo jūrininkai, o tavo
išminčiai, Tyre, buvo tavyje vairininkai. Gebalio [miestas į šiaurę nuo Sidono] vyresnieji ir
išminčiai užtaisė tavo plyšius. Visų laivų jūrininkai prekiavo su tavimi. ... Tavo irklininkai
nuvarė tave į atvirą jūrą, o rytų vėjas sudaužė tave jūroje... Savo jūrų prekyba praturtinai
daugelį tautų ir karalių. Kai būsi jūroje sudaužytas, vandens gelmėje nuskendęs, tavo
prekės ir žmonės, buvę tavyje, nuskęs su tavimi". Tarsis yra senas pavadinimas nurodantis Iberijos (Ispanijos) pusiasalį. Negi iki jo reikėjo
plaukti trejus metus?
Piri Re 1513 m. žemėlapyje teisingai vaizduojamas P.Amerikos žemyno pakrantės
kontūras ir tikslus Jukatano pusiasalis Meksikoje ir net dalis Antarktidos (kuri teatrasta tik
1818 m.), kuri (be ledų!) gana tiksliai pavaizduota ir 1531 m. Oronteus Finaeus
žemėlapyje (skaitykite apie spėjamą Antarktidos vaidmenį istorijoje).
Abiejų Amerikų gana tikslūs kontūrai (ypač
vakarinės pakrantės) perteikti ir 1559 m. Hadži Ahmedo žemėlapyje. 1510 m. portugalo
Reinelio Čarto žemėlapyje randame Australijos pakrantę (tik gal kiek šiauriau, nei yra iš
tikro - Australija irgi galėjo būti biblinis Ofyras)
ir Ramiojo vandenyno Karolinos salas. Visi tie žemėlapiai,
tikėtina, kopijavo dar senesnius. Bet iš kur tada juose tos žinios? (Daugiau žr.
H.Hapgood knygoje "Senovės jūrų karalių žemėlapiai").
Mariano Edward Rivero ir John James von Tschudi knygoje "Senovės Peru" (1857 m.)
nurodo Amerikos indėnų ir žydų papročių panašumus: "... Jie į karą imdavo arkos atmainą, kaip Senajame testamente, ir niekada jai neleisdavo
pasiekti žemės paviršiaus, o padėdavo ant akmenų ar medžių. Jos laikytos šventomis ir
būdavo draudžiama jas atidaryti ir pažvelgti į vidų. Žyniai skrupulingai saugojo
šventenybes, o Aukščiausiasis žynys ant krūtinės nešiojo baltą kriauklę išpuoštą
brangakmeniais, kas primena žydų Aukščiausiojo šventiko Urimą "Nusidėjusį ar nusikaltusį asmenį jie vadina 'haksit canaha', Kanaano nusidėjėliu, o
abejingą religinėms apeigoms 'tsči haksit canaha', panašų į Kanaano nusidėjėlį".
Sugretinkite paskutinį tvirtinimą su Biblijos citatomis: Kalbinių asociacijų yra ir daugiau. Quichua kalboje Saulė yra "Inti". Šis žodis artimas
sanskrito šakniai "Indh", 'šviesti, deginti, liepsnoti", iš kurio kilęs rytų Indijos dievas Indra.
Iki inkų, vietiniai Peru gyventojai garbino aukščiausiąjį dievą Kon, kas turi paralelę su
hebrajų žodžiu "Kohan", reiškiančiu "šventikas", kilusiu iš "Kahan", 'susikaupti religinėse
apeigose, atlikti šventiko pareigas".
Apibendrinimai
Sutapimai gana gausūs: Parengė
Cpt.Astera's advisor
Taip pat skaitykite: Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.
|
|
