|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Dokumentuoti reiškiniai (caro Rusija)
Ką galima rasti vyriausybės klerkų kanceliariniuose dokumentuose? Nedaug, bet šį tą...
Štai ir viskas, kas žinoma apie "dangaus reiškinį". Vaizdas piešinyje primena halo optinį
efektą, kartais stebimą šerkšnojančiame žiemos ore. Tačiau neaiškios dvi ypatybės.
Pirmiausia, liudininkas nelygina ant vaivorykštės (lanko, panašaus į lietaus) pasirodžiusių
saulių, kas budinga halo, tiesiogiai su saule. Jis linkęs pateikti neutralų apibūdinimą: "Baltos
išvaizdos rutulys". O gal tie rutuliai iš tikro mažai priminė saulės diską?
Antra ypatybė, kad generolui-pulkininkui Volkovui, praėjus savaitei po pranešimo
išsiuntimo, teko net išleisti įsaką: Matyt, matytas reiškinys tebejaudino žmones, nerandančius priimtino paaiškinimo. Tad ką
jie ten regėjo?
Kitą nutikimą, O. T. Bazalijskos ir E. B. Šobodojevo rastą Irkutsko srities valstybiniame
archyve, paaiškinti dar sunkiau. 1904 m. sąvaduose rado dviejų šifruotų telegramų kopijas,
išsiųstas į Peterburgą susisiekimo kelių ministrui. Vienoje jų, Nr. 1241, randama: "Trys
žandarmerijos ir kelių meistrų skyrių viršininkai praneša, kad Chorchondė ir Mandžiūrijos
atkarpose liepos 11-osios naktį ir Andrianovkos Karymskos iš liepos 11 į 12-ą maždaug tarp
10 ir 11 matė ore apšviestą kamuolį. Prie Zaigrajevo liepos 7-ą įžvelgtos trys iš taigos
paleistos raketos".
Dešifravus kitą, Nr. 3041, telegramą, sužinota, kad "liepos 10-ą 10 valandą vakaro
žandarmerijos policija pastebėjo oro balioną tarp Chorchondė ir Mandžiūrijos stočių. Rutulys
atrodė šviečiantis ir tarsi turėjo prožektorius. Šviesa regėta apie pusvalandį. Liepos 11-ą tą
pačia valandą reiškinį stebėjo kelių meistras tarp Aga ir Bulato stočių bei žandarmerijos
policija stotyse Kinų išvažiavimas ir Karymsko. Užbaikalės viršininkas Sventickis".
Tie reiškiniai pasirodė, neabejotinai, dėl karo laikmečio, rusų-japonų veiksmų 1904-5 m.,
kai visi neaiškūs reiškiniai kėlė įtarimą, tuo labiau reiškiniai, vykstantys netoli sienos. Tuo
aiškintinas ir reiškinio apibūdinimas ([priešo] oro balionas). Tačiau tokio paaiškinimo
tikėtinumas labai mažas. Tada kas ten buvo? Stalinas ir NSO 2002 m. lapkričio 19 d. "Pravda" išspausdino straipsnį apie J.Stalino susidomėjimu NSO (vėliau jį aptarė "The Guardian" priedas "The Editor"). Jame sakoma, kad Stalinas asmeniškai vadovavo slaptam projektui, tyrusiam senovinį erdvėlaivį, archeologų surastą po Kijevu. Straipsnyje remiamasi archeologo ir žurnalisto Suchovėjaus pasakojimu apie jo tėvo Chvoika dalyvavimą projekte. Chvoika objektą apibūdino "nedidelis sidabrinis objektas", atrodęs kaip erdvėlaivis. Jį 1948 m. rado darbininkai, valę Kijevo griuvėsius. Jis buvo iškastas, supjaustytas dalimis ir išvežtas sunkvežimiais į slaptą tyrimų centrą Pamaskvėje. Chvoika buvo pasiųstas kaip senovės kalbų žinovas, kad padėtų iššifruoti užrašus, kurie pasirodė esą sanskrito kalba. Sakoma, kad objekto tyrimai padėjo vystyti kosmoso programą. Juose dalyvavo Sergejus Koroliovas. Kitaip tą radinį Kijeve aprašo Paul Stonehill. Tik 1993 m. vienas darbininkų apie tai papasakojo Vladivostoko laikraščiui "Dzhentry" (?). Pagal jį 15 pėdų gylyje archeologai rado laidojimo vietą. Joje surasta sunki dėžė, kurioje buvo apie 500 knygų arabų, graikų, sanskrito ir slavų kalbomis. Jose buvo brėžinių: orbitinės stotys, angarai erdvėlaiviuose ir situacijos, panašios į "Žvaigždžių karus". Buvo ir originali "Slovo o polku Igoreve" versija. Ateivių bazė mirties slėnyje?
Nacionalinės bibliotekos archyvuose saugomas M. P. Koreckio laiškas "Fenomeno" komisijai, kuriame tvirtinama, kad 1933-1949 m. toje vietovėje rado aštuonis tokius katilus, kurių viename surado 6 m diametro idealaus rutulio pusę. Ji buvo iš nežinomo metalo, kuriuo galima buvo "rėžti stiklą tarsi sviestą". 1971 m. užfiksuoti seno evenkų medžiotojo liudijimai, kad tarp Niurgun Booturo (Šaunusis didvyris) ir Atadarako upių yra geležinė ola, kurioje "guli liesi, juodi, vienaakiai žmonės metaliniuose drabužiuose". 2000 m. Mirno senbuvis, geologas su 50 m. stažu, patyręs medžiotojas Vasilijus Kuprijanovičius Trofimovas regėjo keistą jį išgąsdinusį reiškinį. Apsinakvojęs už 80 km nuo Olguidacho link Norkoki, prabudo, nes iš trobelės staiga išlėkė jo laika (šuo). Jis išėjo į lauką ir tamsoje išvydo, kaip kažkas juda ties medžių viršūnėmis. Medžiai nejudėjo, tačiau nuo jų gausiai krito šerkšnas. Paties objekto nesimatė, tačiau jis, priartėjęs, uždengė dangų taip, kad nesimatė žvaigždžių. Rytą Vasilijus išvydo, kad per visą mišką, kiek matė akys, ėjo juosta, kurioje nebuvo sniego. Kosminės ezoterikos Tarptautinės akademijos prezidento Marko Mulchikerio ekspedicija 2000 m. rugpjūčio mėn. toje vietovėje surado paslaptingus darinius, panašius į plytas. Prie jų Geigerio skaitiklis rodė maksimumą. Pasakojama, kad Jakutijos Mirties slėnyje yra ateivių bazė, kurios automatai saugo Žemė nuo kataklizmų tokių, kaip Tunguskos meteoritas. Panašios aukštesniojo proto apraiškos aprašomos Oloncho epe, kuriame kalbama apie nepaliaujamus mūšius tarp dangaus galiūnų ir Apatinio pasaulio blogųjų milžinų. Kiti laiko, kad Olguidachas savotiškos NSO kapinės. Iš laikraščio "Jakutija", 2007.05.18
S. Koroliovas ir NSO Sergejus Koroliovas buvo Tarybų Sąjungos kosmonautikos kūrėjas. Tačiau jo gyvenime buvo ir visuomenei nežinomų epizodų. 1938 m. jis buvo suimtas kaltinant išdavimu ir jam skirta 10 m bausmė gulaguose. Draugų užtartas išlaisvintas 1944 m. Kalėjime dirbo šaraškoje, kalėjime mokslininkams. Jam pasisekė papulti į garsųjį A. Tupolevo Kalėjimo projektavimo centrą. Kartu 6-to dešimtm. pabaigoje dirbęs G.Grečko patvirtino, kad S. Koroliovas tikėjo nežemiškų civilizacijų egzistavimu. Koroliovas savo memuaruose trumpai užsimena apie paslaptingą skraidančių lėkščių tyrimo laboratoriją. Pats Grečko (ir dar 6 biuro darbuotojai) buvo aršus ateivių laivo katastrofos 1908 m. Tunguskoje šalininkas. A.Zolotovas paruošė pranešimą apie branduolinį sprogimą ateivių laive. Su jų nuomone Koroliovas sutiko, bet ekspedicijos į taigą neparėmė [Grečko memuarus išspausdino 1989 m. lapkričio 25 d. Stroitelnaja gazeta]. Viena neabejotina po susitikimo su Stalinu, Koroliovas tapo karštas Kazancevo (garsaus fantasto, karinės gamyklos vadovo - daugiau apie jo kūrybą žr. Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai) idėjos apie ateivių laivą Tunguskoje šalininkas. Pagal kai kuriuos šaltinius, jis net organizavo ekspediciją (kaip rašoma J. Smirmovo straipsnyje Tunguskos sprogimas, Četvertoje ismerenije, 1992, Nr.6, Jaroslavlis). Koroliovas ir pats 1962 m. virš Baikonuro stebėjo NSO. Su juo buvę inžinieriai liudija apie disko formos NSO spiralės formos debesies centre. Iš jo leidosi 4 spinduliai. Parengė Cpt.Astera's Advisor  Papildomai skaitykite:
|
Šį piešinį atrado Permės istorikas L. S. Kašichinas. Jis iš Permės generalgubernatoriaus
Volkovo pranešimo imperatorienei Jekaterinai II, išsiųsto į Peterburgą 1793 m. gegužės mėn.
Figūrų prasmė paaiškono pats vietininkas:
200 km nuo Mirno, prie dešiniojo Viliujės intako, yra "Mirties slėnis". Būtent per jį ėjo evenkų
prekybos kelias, todėl išliko liudijimai, kad ten randasi į žemę įkastas milžiniškas varinis
katilas arba, kaip jį vadina vietiniai, "Geležinis namas". Vietiniai medžiotojai kartais
apsinakvodavo jo patalpose, kuriose "laikėsi vasariška šiluma per smarkiausius speigus",
tačiau tai pakenkdavo sveikatai žmonės sunkiai susirgdavo arba mirdavo.
