Kas buvo pastebėta pasaulyje? UFO Page. Lithuanian

Lietuva nėra kažkokia maža uždara sala pasaulio visuomenėje. Nėra ji ir išskirtinė ateivių dėmesiui. Kad geriau susipažintume su įvairiomis NSO ir kitų mistinių reiškinių atmainomis įvedame šį skyrelį, kuriame laiks nuo laiko pateiksime žinutes apie įvairius kitose šalyse keistus įvykius nutikusius danguje ir žemėje.

1963-iųjų lapkričio 12 d.
Argentinos karinės jūrų pajėgos užregistravo elektromagnetinių laukų anomaliją

Oficialioje Argentinos karinės jūrų pajėgų ataskaitoje aprašomas visualus ir elektromagnetinių laukų interferencijos atvejis „Punta Medanos“ karinio transporto laive. Lapkričio 12-osios naktį įgula iš laivo užpakalinės dalies regėjo didelį (ir iki šiol neatpažintą) orlaivį. Milžiniško dydžio apvalios formos NSO judėjo labai dideliu greičiu. Nebuvo regima jokių šviesų ir NSO neskeidė jokio garso.

Pasirodžius šiam neįprastam objektui laivo magnetinių kompasų rodyklės „staiga ir vienu metu“ pasisuko NSO kryptimi. Vienu metu, kaip teigiama pagal ataskaitą, NSO buvo apie 2 km atstumu nuo laivo.

Kai NSO nuskrido ir kompasų rodyklės grįžo į įprastinę padėtį, transporto laivo kapitonas paskambino Argentinos karinių oro pajėgų vadui, kuris taip susirūpino įvykiu, kad įsakė Hidrografijos tarnybai atlikti išsamų tyrimą.

Bet ekspertai nesurado jokių su elektra susijusių priežasčių, galėjusį sukelti minėtą EM reiškinį. Geologijos departamentas patvirtino, kad toje vietoje magnetinis laukas buvo pastovus. Nebuvo jokių duomenų apie galimus povandeninių laivų ar lėktuvų poveikius. Liko vienas nepatikrintas šaltinis - NSO.

Mark Fraser‘is sakė, kad maždaug 8-o dešimtmečio pabaigoje važiavo dviaukščiu autobusu per Orchard Park Estate (Jorkšyras, Anglija) ir danguje regėjo neapibrėžtos formos kiaušinį (tarsi elektros lemputę). Jis buvo blankiai rusvas ir oranžinis ir kaitaliojo formą. Buvo labiau panašus į milžinišką gyvybės formą nei į NSO iš varžtų ir veržlių...

Jean-Charles Duboc, 1994 m. sausio 28 d.

AF 3532 skrydžio iš Nicos į Londoną vadas Jean-Charles Duboc‘as ir antrasis pilotas Valerie Chauffour‘as 1994 sausio 28 d. apie 13:14 val. skrido 11,900 pėdų aukštyje netoli Coulommiers¹⁾ Sena i Marnos departamente (prie Paryžiaus) esant puikioms oro sąlygoms. Tuo metu kabinoje buvusi stiuardesė ir antrasis pilotas pastebėjo objektą, kurį palaikė oro balionu. Tačiau vadas tai laikė lėktuvu. Tačiau netrukus visi trys suprato, kad tai kažkas kita – objektas keitė formą 45^o kampu. Jie nusprendė, kad tai labai didelis diskas (apie 1000 pėdų skersmens, nes skersmuo buvo kaip Saulės ar Mėnulio). Dėl gero matomumo vadas nusprendė, kad objektas yra 10,500 m aukštyje ir už 50 km. Jis buvo raudonai rudos spalvos suišblukusiais kraštais. Jie apie minutę jį stebėjo kairėje lėktuvo pusėje. Tada objektas visai sustojo. Tada tarsi ėmė skaidrėti ir palaipsniui išnyko per 10-20 sek.

Vadas kreipėsi į Reimso skrydžių valdymo centrą, kuris pranešė, kad neturi informacijos apie kitus orlaivius rajone. Tačiau pagal veikiančią procedūrą centras informavo Taverni²⁾ Oro gynybos centrą (CODA), kad pradėtų „neatpažinto skraidančio objekto“ procedūrą.

Kapitonas Duboc‘as savo istoriją papasakojo 2007 m. Nacionalinės spaudos konferencijoje bei UFO Hunters. Jis sakė, kad jautė tarsi stebėtų kažką panašaus į lęšį. Reiškinys iki šiol nėra paaiškintas.

1956 m. rugpjūčio 13-14 d., Anglijos rytuose

Bendros anglų ir amerikiečių karinės bazės Lakenheath‘e ir Bentwaters‘e yra atitinkamai apie 30 mylių į šiaurės rytus nuo Kembridžo ir arti pakrantės į rytus nuo jo. Jų radarai 1956 m. rugpjūčio 13 d. naktį stebėjo neatpažintus objektus. Tai buvo sausa, gana giedra naktis su neįprastai dideliu „krintančių žvaigždžių“ kiekiu, kas siejama su perseidais. Lakenheath‘e-Bentwaters: 1956 m. rugpjūčio 13-14 d.

Tai prasidėjo 21:30, kai John Vaccare iš Bentwaters‘o bazės radare pastebėjo objektą, panašų į įprastą nuo jūros pusės grįžtantį lėktuvą. Jo greitis atrodė esąs kelių tūkstančių mylių per valandą. Po kelių minučių buvo pastebėta lėtai judančių objektų grupė šiaurės rytuose susiliejusių į vieną „grįžtančią“ grupę, kol pasitraukė į šiaurę ir iš ekranų. Iš ekranų dingo ir greitasis objektas, nuskridęs į vakarus. Apie tai buvo pranešta seržantui L. Whenry.
Jo tyrimui pasiųstas mokomasis Lockheed T-33, pilotuojamas Ch. Metz’o and A. Rowe tačiau nieko nepastebėjo, tuo metu nebuvo ir vizualių pastebėjimų nuo paviršiaus.

Apie 22:00 pastebėtas vienišas objektas apie 90 km įveikęs vos per 16 sek. (tai 19 tūkst. km/val. greitis). Tada vėl rytuoje pastebėtas naujas objektas, skrendantis apie 2000–4000 mylių/val. greičiu ta pačia rytų-vakarų kryptimi kaip pirmasis „greitasis”. Šįkart, jam praskrendant virš, buvo pastebėta judanti balta šviesa, apie kurią pranetė ir C-47 pilotas, skridęs 4000 pėdų aukštyje virš Bentwaters‘o. Buvo perspėtas Lakenheath’o personalas, kuris vizualiai stebėjo kelis šviesius objektus, tarp kurių du atvykstantys staigiai pakeitė kursą ir atrodė tarsi būtų susijungę, prieš išnykdami.

Forrest Perkins’as iš Lakenheath’o skrydžių valdymo centro pasakojo, kad du Havilland DH 112 Venom buvo pasiųsti perimti objektų. Vienas jų turėjo kontaktą, tačiau objektas įsitaisė už jo ir sekė apie 10 min. Antrasis lėktuvas grįžo į bazę dėl variklio problemų.

Vėlesni tyrinėjimai parodė, kad incidentas sudėtingesnis, nei pradžioje tvirtinta. Buvo nustatyti „Venom“ pilotai iš Waterbeach‘o bazės. Jie skrido 2:00-2:40, t.y. vėliau, nei prieš tai teigta. Jie sakė, kad nebuvo vizualaus kontakto. Tada bazėje nusprendė, kad tai buvo oro balionas. Dar vėliau paaiškėjo, kad incidenti tirti kilo ir A.N. Davis iš Coltishall‘o bazės – matyt jis ir buvo tasai, minimas F. Perkins’o. Tad ne viskas ten aišku...

J.E. McDonald. UFOs over Lakenheath in 1956// FIying Saucer Review, 1970, vol.16, no. 2, p. 9-17

1950 m. birželio 1 d. patruliuojantis „Meteor“ pilotas iš Tangmere oro pajėgų bazės (Vakarų Sasekse prie Portsmuto, Anglija) matė „ryškų apvalų metalinį objektą“, kuris sekė jo naikintuvą 20 tūkst. pėdų aukštyje. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad 4-i Oro gynybos radarų stoties Vartlinge (netoli Istburno ) operatoriai tuo pat metu stebėjo „neįprastą atšvaitą“, judėjusį baisiu greičiu ir greitai dingusį iš jų ekranų.

1950 m. rugpjūčio 14 d. pilotas leitenantas Hubbard‘as virš Farnboro (prie Hampšyro) matė „dienos šviesos ryškumo diską“, tačiau tyrėjai į tai neatkreipė dėmesio, nusprendę, kad tai „optinė iliuzija ... ar kuris nors visai normalus orlaivis“.
Tačiau rugsėjo 5 d., kai jisai pastebėjo NSO Guilford-Farnham‘o apylinkėse, Farnboro stebėjimo bokšte buvo 5-i oro pajėgų karininkai. Bet ir šį kartą jo raportas liko neįvertintas, nes nuspręsta, kad 6 patyrusius aeronautus suklaidino „kažkoks visai normalus orlaivis, maneruojantis ties vizualinio stebėjimo riba“.
Pusę amžiaus Hubardas nežinojo jo apklausos išvadų. Jau išėjęs į atsargą jis buvo pritrenktas jas perskaitęs. 2002 m. balandį nuvykęs į Londoną, jis susitiko su ufologais, kuriems plačiau papasakojo apie tai, ką matė. Tasai pokalbis su juo bus paskelbtas vėliau...

1961 m. sausio 10 d. iš Kenedžio iškyšulio startavo “Polaris”. Jam kylant, šalia jo pasirodė didelis NSO ir radarai per klaidą “užsirakino” ties juo, bet jis dingo iš “zonos”. Tik po 14 min. radarai vėl surado “Polaris”.

1964 m. gegužės 3 d. apie įvykį išsiųsta ataskaita į CŽV, NSA (Saugumo agentūrą), NASA, armiją ir Jūrų laivyną. Prieš auštant netoli Kanberos, Australijoje (Canberra), keletas asmenų stebėjo didelį baltą ir spindintį objektą skrendantį į šiaurės rytus. Jis keistai siūbavo tarsi trūktų energijos arba būtų nevaldomas. Nustebę liudininkai išvydo mažesnį silpnai rausvos spalvos objektą plevenantį netoliese viršuje. Tada didelis NSO pasisuko daugiau nesiūbuodamas ir išnyko. Mažesnysis objektas trumpam sušnypštė ir dingo. Pagal pasakojimus galėjo būti arba mažesniojo NSO užpuolimas arba tam tikras degalų papildymas.

Liudininkų pranešimus ištyrė Kanberos JAV ambasados mokslinis atašė Paul Sipple ir du NASA inžinieriai. Jie nusprendė, kad liudininkai matė tai, ką matė, ir orlaiviai nebuvo žemiškos kilmės. Ambasada apie tai pranešė į Vašingtoną, Airgram A-894. Tuo tarpu Oro pajėgos visus liudijimus aiškino kaip balionus, klastotes, iliuzijas ir kitais reiškiniais ir sakėsi nutraukę NSO tyrimų projektą.

1961 m. rugsėjo 21 d. britų ir Amerikos reaktyviniai laineriai skrisdamas virš Ramiojo vandenyno matė didelį apvalų NSO skrendantį virš jų neįtikėtinu greičiu.

1962 m. gegužės 21 d. Airijos avialinijų lėktuvas virš Anglijos 17 tūkst. Pėdų aukįtyje matė mažą apvalų metalinį skraidantį įtaisą.

1962 m. gruodžio 22 d. Ezezia aerouoste (prie Bueno Aires) keista apvali mašina pasirodė prieš auštant 1-0-2-8 tako gale neleisdama Panagra DC-8 lėktuvui pasiruošti skrydžiui. Vėliau ji pakilo ir išnyko.

1963 m. liepos 18 d. Netoli Sunnyvale, Kalifornijoje, 4-I naikintuvai bandė perrimti disko formos NSO. Pasak stebėtojo nuo žemės, jis buvo daug greitesnis nei naikintuvai – “jis nuskriejo lanku ir dingo iš akių per 3 sek.”

Be stebėjimų avialinijose yra nepilnų pranešimų iš kitų – “Capital Air Lines” piloto prie Buffalo, Niujorko valst., keistas liudijimas iš skrydžio tarp Aliaskos ir Japonijos, pilotų, skridusių iš Havajų į žemyną ir kitų reisų.

1954 m. gegužės 24 d. majoro Leo N. Brubaker nuotrauka virš Richmond, Indiana.

Kapitonas Robert Adickes Čikagoje pasakė per radiją apie prie South Bend matytą diską: ”Matėme keistą objektą už dešiniojo sparno”.

Nežinomas daiktas kairėje C-119 sparno, 1964 m. rugpjūčio 27 d. kariškio nuotrauka prie Hondo AFB, Teksasas

James V. NSO nuotrauka virš namų Lewittown, N.Y., 1958 m. gruodžio 14 d. Verdiktas – linzių atspindys.

Pilotas E.J.Smith laiko lėkštę dugnu į viršų aiškindamas stiuardesei apie jo matytą diską.

Astronauto James McDivitt nuotrauka iš 16 mm juostos jo 4-ių parų skridimo metu. AF sako tai buvus Pegasus palydovą, nors jis buvo už 1200 mylių.

Objektas virš Kapitolijaus Vašingtone 1959 m. vasario 4 d. A.S.Frutin nuotraukoje AF įvardintas lėktuvu. Padidinus regima mažesnė šviesa apačioje.

Joseph Sigel iš Bellevue 1959 m. birželio 18 d. nuotrauka Waikiki, Havajuose. NSO turi apvalainą viršų ir mirksiančias šviesas apačioje sudarančias langų efektą. Aiškinta saulės žybsniu, nors iš šešėlių pakrantėje galima spėti Saulę esant už nugaros.

JAV pakrantės apsaugos laivas ir 4 šviesūs objektai virš Salem, Masasučetso Oro pajėgų bazės 1952-ais.