Dvidešimtasis naujo anonimo laiškas, 2006-08-24 (versija: 1.00)

Šią informaciją Viktorui Martinezui atsiuntė kažkas, besiskelbiantis kaip atstovaujantis britų žvalgybą (MI6). Ji buvo jo atsiųsta 2006-08-24. Tai atėjo ne iš to pačio šaltinio, kaip 19 laiškas. Pirminis anonimas, kuris pateikė 1-11 ir 19 laiškus, kai buvo paklausta jo nuomonės, parašė Viktorui tokią trumpą žinutę:

„Kas čia yra naujo? Kažkas tik paėmė informaciją iš kitų laiškų, kuriuos mes kartu siuntėme, ir sulipdė į tai. Aš nematau nieko naujo."

„Aš abejoju, kad tai atėjo iš britų žvalgybos. Manau, kad kažkas tik tai sufabrikavo."

„Aš taip pat turėčiau paminėti jums, kad mes jūsų {laiškų apsikeitimo} grupėje turime du narius, kurie peržiūri ją, ieškodami svarbios su Serpu susijusios informacijos, kuri tada persiunčiama man ir mano grupei."

Viktoras Martinezas pareikalavo, jei bus įrodyta, jog žemiau esanti informacija yra išgalvota {bogus}, kad ji būtų pašalinta iš šios {serpo.org} svetainės.

Viktoro Martinezo gauta informacija:

_______________

XXXXXX buvo įtrauktas į projektą „Kristalinis riteris" 1958 m. vasarą. XXXXXX buvo paskirtas į Holomano oro pajėgų bazę (Holloman AFB), tada jis buvo supažindintas {briefed} su programa, kurioje buvo bendraujama su nežemiška rase. XXXXXX jau žinojo apie Rosvelo (Roswell) {įvykius} iš ankstesnio supažindinimo 1952 m.

Nors XXXXXX niekada nekontaktavo su nežemiška būtybe-1, jis tikrai matė fotografijas ir filmą, parodantį padarą su jo prižiūrėtoju. Tai turėtų būti tas pats filmas, parodytas kitiems, kurie buvo supažindinti su programa.

1958 m. vasarą XXXXXX buvo iškviestas ypatingai slaptam pasitarimui į Sandijos bazę (Ketlando oro pajėgų bazę) {Sandia Base (Kirtland AFB)}. Ten dalyvavo vadovaujantys pareigūnai. [Generolas] Čarlis Keibelas (Charles Cabell), JAV oro pajėgos, vadovavo grupei, kuri iš tikro kontroliavo projektą „Kristalinis riteris".

[Moderatoriaus pastaba: Generolas Čarlis Keibelas buvo brolis Erlui Keibelui (Earle Cabell), kuris buvo Dalaso (Dallas) meras tuo laiku, kai buvo nužudytas Kenedis (JFK); tolimesnes pastabas rasite 20 laiško gale.]

Kiti grupės nariai buvo: Phil Howell, George Simler, Miles Doyle, Bob Hall, Curtis Frisbie, Harry Robb, Earl Butts, Richard Hamaski ir Jack Thomas. Visi buvo iš JAV oro pajėgų, o daugelis priklausė oro pajėgų saugumo grupėms (tų laikų oro pajėgų žvalgybai).

Buvo supažindinta su planuojamu nepaprastu įvykiu: ryšio užmezgimu su nežemiška žvalgyba, įsikūrusia kitoje planetoje. Projektas pareikalavo kelių etapų.

Pirma, visame pasaulyje įrengti eilę ryšio retransliavimo stočių, kurios gaudytų signalus iš šios nežemiškos civilizacijos ir perduotų juos į centrinę vietą, Sandijos bazę. Sandijos (Sandia) bazė (Ketlando {Kirtland} oro pajėgų bazė) buvo nesniai (vėlyvaisiais 50-aisiais) įsirengusi „kosmines lėkštes" (tokie XXXXXX žodžiai), kurios galėjo rinkti signalus iš išorinio kosmoso.

Taip pat grupei buvo pasakyta, kad „sudėtinga" ryšio sistema buvo rasta ateivių erdvėlaivyje, sudužusiame netoli Rosvelo (Roswell), ir kad ši ryšio sistema buvo aktyviai naudojama, bendraujant su šia nežemiška civilizacija.

2044-oji ryšių eskadrilė {squadron} (oro pajėgos) kartu su personalu iš JAV armijos ryšių tarnybos bei keletu rinktiniu civiliu iš Los Alamoso (Los Alamos) nacionalinės laboratorijos buvo atsakingi dėl ryšio sistemos priežiūros {interrupting}. Gyvas ateivis, kuris buvo pagautas netoli Rosvelo (Roswell), pateikė techninę informaciją kaip [teisingai] naudotis ryšio sistema.

Trys nariai iš 2044-osios buvo apmokyti techniškai {technical means} dirbti su nežemiška sistema. Sistema buvo sudėtinga ir reikalavo specialaus energijos šaltinio, kuris buvo rastas sudužusio erdvėlaivio viduje. [Ateivių „energijos šaltinis", kitaip dar žinomas kaip „Kristalinis Stačiakampis" ar DVSEŠ-1 (PVEED-1)]. Kai tik 2044- osios technikai įsisavino sistemą, ryšio priemonės buvo paruoštos darbui.

Tačiau, didžiausius keblumus kėlė ateivių kalbos supratimas. Ryšio sistema naudojo ateivių kalbą, kurią mokėjo tik du JAV oro pajėgų karininkai, kurie dirbo su ateiviais. Bet komplikacijas kėlė tai, kad sistema naudojo ateivių rašytinę kalbą, kurios oro pajėgų karininkai nemokėjo. Nuo 1952 m. iki 1958 m. kalbų specialistai (tiek JAV armijos, tiek ir oro pajėgų) vertė rašytinę kalbą.

Tačiau, be tam tikro [lingvistinio] pagrindo, tai buvo labai sunku. Gyvas ateivis pateikė savo rasės abėcėlę, bet ateivis neturėjo pakankamų anglų kalbos žinių, kad išverstų abėcėlę iš savo kalbos į anglų. Jam pavyko atlikti grubų abiejų kalbų paprasčiausių dalykų palyginimą, bet nepakankamai, kad mes suprastume jų kalbą pilnai.

Matomai, ryšių sistema veikė, nes 2044-oji per ją gaudavo pranešimus {signals}. Tačiau niekas negalėjo jų išversti. Pranešimai atsirasdavo ekrane, panašiame į labai mažą televizoriaus ekraną, bet jie buvo užrašyti ateivių kalba.

Viskas, ką galėjome padaryti, buvo kopijuoti ateivių kalbos simbolius ir tikėtis vieną dieną juos išversti. XXXXXX manė, kad kažkas seniau, tikriausiai, kai ateivis buvo gyvas, atliko kažkokius bandymus su ryšių sistema, nes du žmonės žinojo kažką apie ją ir kaip su ja dirbti. Jie taip pat žinojo kai kuriuos svarbius ateivių kalbos simbolius.

Galiausiai, kelių protingų žmonių pastangomis, mes galėjome išversti kalbą, bet tik apie 70% iš kiekvieno pranešimo. Tai pateikdavo mums pakankamai medžiagos, kad suprastume, ką ateiviai siunčia. Ateiviai norėjo grįžti į Žemę ir pasiimti savo draugus [gyvą ir žuvusius]. Mūsų misija buvo suplanuoti įvykį ir pasirūpinti viskuo ko reikia {logistics}, kad jis pasisektų.

Kažkuriuo momentu vienas iš oro pajėgų ryšių specialistų nusprendė nusiųsti anglišką pranešimą ateiviams. Tai buvo sunku, nes ateivių ryšio sistema neturėjo angliškų raidžių. Bet į žaidimą įsitraukė mūsų oro pajėgų išradingumas.

Panaudoję naujai sukurtą įslaptintą karinę ryšio sistemą (TAC-STAR), mes kažkaip (niekada nesupratau kaip) prijungėm TAC-STAR klaviatūrą. Tai leido mums rinkti angliškas raides į ateivių ryšio sistemą. Tam prireikė šiek tiek laiko ir pastangų, bet tai pavyko.

Mes nusiuntėme žinutes su mūsų abėcėle ir skaičių sistema. Mūsų skaičių sistema buvo panaši į ateivių sistemą, ir nors mūsų skaičių žymėjimai buvo kitokie, mes galėjome panaudoti linijas nurodyti atitinkamus skaičius.

Po kelėtos žinučių apsikeitimo, ateiviai perprato mūsų sistemą, anksčiau nei mes jų. Buvo akivaizdu, kad turime reikalų su toli pažengusia civilizacija. Maždaug nuo 1960 birželio iš ateivių mes pradėjome gauti žinutes anglų kalba. Jie siuntė ne pilnus sakinius, bet jie siuntė pakankamai, kad mes suprastume žinutės prasmę.

Nuo šio momento, mes bendravome tik anglų kalba išskyrus skaičius. Mes perpratome jų skaičių sistemą pakankamai greitai ir naudojomės jų skaičių sistema, nes nenorėjome jiems perduoti neteisingas [klaidingas] koordinates nusileidimui. Mes galiausiai perdavėme jiems platumą ir ilgumą [koordinates]. Mes taip pat jiems perdavėme karinę koordinačių sistemą, kurią tais laikais naudojo mūsų pilotai.

Kažkada 1962-ais mes sugalvojome kaip į žinutes įdėti fotografijas. Neklauskit manęs, kaip jie tai padarė. XXXXXX neturėjo pakankamų techninių žinių, kad suprastų tai. Bet mes nusiuntėme jiems nespalvotas Žemės ir nusileidimo vietų nuotraukas. Reikėjo padaryti kitą sunkų sprendimą. Kur jiems nusileisti? Mums reikėjo nuošalios vietos, kuri neleistų pasireikšti jokioms nepalankios visuomenės nuomonėms.

Buvo pasirinktos ir išanalizuotos šimtai vietų. Dauguma tarp pirmųjų pasirinktų vietų buvo nuošalios salos. Bet su tomis vietomis kilo keblumų dėl aprūpinimo {logistics}. Mums būtų reikėję plaukti laivais į tas nuošalias vietas, ir tik tai galėjo mus išduoti. Mums reikėjo pasirinkti vietą, kuri nebūtų įtartina, bet vis vien {pakankamai} nuošali.

Grupė pasirinko vietą į vakarus nuo Holomano oro pajėgų bazės (Holloman AFB) netoli Alamagordo (Alamagordo), Naujosios Meksikos valstijoje (NM). Jie iš tikro pasirinko dvi vietas. Viena buvo netikra vieta Holomane, o tikroji nusileidimo vieta buvo Wait Sendse (White Sands). Kažkada baigiantis 1962 m. mes visi vėl susitikome, šį kartą ypatingai saugomam požeminiame komplekse Los Alamose (Los Alamos).

Mes sužinojome tikrai stulbinančią naujieną: mūsų vyriausybė suplanavo su ateiviais apsikeisti JAV kariškių komanda. XXXXXX neprisimena visų detalių, bet jis prisimena, kad pasitarime daug svarbių pareigūnų manė, jog tai neteisinga [bloga] mintis.

Skepticizmas buvo grindžiamas taip: mes iš tikro nieko nežinojome apie šią ateivių rasę, tik tai, ką mums papasakojo vienas išgyvenęs ateivis [nežemiška būtybė- 1]. Kaip mes galime {jais} pasitikėti, siųsdami žmonių komandą į ateivių planetą? Mes žinojome labai nedaug apie planetą, tik kad ji buvo nutolusi maždaug per 40 [38,42] šviesmečių. Kiek laiko tokia kelionė trūktų, ir kaip mūsų komanda galėtų pasiruošti tokiai kelionei? Tai buvo klausimai, kurie rūpėjo visiems dalyvaujantiems {pasitarime}.

Bet galingieji {the powers}, pagrinde tai būtų generolas Keibelas (Cabell), pasakė, kad visa tai jau yra išsiaiškinta {worked out}. Kaip? Galbūt, mes užmezgėme geresnį ryšį su ateiviais? Abejotina, kad dauguma dalyvių žinojo apie tai viską. XXXXXX įtarė, kad galbūt ateiviai atvyko anksčiau suplanuotos 1964 m. datos ir tikriausiai apsikeitė informacija. Bet jam apie tai niekada oficialiai nebuvo pranešta.

Kitą didelį keblumą sukėlė komandos parinkimas. Bobas Holas (Bob Hall), mokomosios kosminių skrydžių eskadrilės vadas, buvo atsakingas už tai. Komandoje mes taip pat turėjome CŽV (CIA) [Central Intelligence Agency] žmonių ir šiek tiek žmonių iš naujai sukurtos kontržvalgybos agentūros (DIA) [Defense Intelligence Agency]. Prireikė mėnesių vien tam, kad nuspręsti kaip tai padaryti.

Pagaliau, buvo sukurtas planas: visus komandos narius „įvilkti į avies kailį" {sheep-dip}. Išplatintame skelbime buvo kviečiami visi savanoriai, norintys dalyvauti kosminėje programoje. Tai buvo pusiau įslaptintas skelbimas.

Maskuotė buvo tokia: JAV oro pajėgos rinko komandą kelionei į Mėnulį, o šiems žmonėms reikėjo iškęsti ypatingus apmokymus bei ypatingą atranką. Nei vienas iš kariškių, kurie bandė pakliūti į šią komandą, nežinojo tikrojo misijos {pobūdžio}.

Kreipėsi maždaug 500 žmonių, bet jų buvo sumažinta iki 160. Bet iškilo kitas keblumas. Trūko kai kurių misijai reikalingų specialistų. Be to, buvo reikalaujama, kad visi komandos nariai būtų nevedę, neturėję šeimos, vaikų, ir, jei įmanoma, būtų našlaičiai. JAV oro pajėgoms teko susirasti ir užverbuoti du daktarus ir kelis kitus specialistus.

Galiausiai, po kelių mėnesių atrankos, buvo pasirinkti 16 komandos narių, iš kurių 12 išvyks, o keturi (4) {liks} atsarginiais. Kai tik komanda buvo surinkta, ji patyrė maždaug šešių (6) mėnesių alinančius {extensive} apmokymus skirtingose vietovėse visame pasaulyje. Jų tapatybės buvo pašalintos iš visų agentūrų, tame tarpe valstybinių mokesčių departamento {IRS - Internal Revenue Service}, socialinės apsaugos administracijos, karinių bei gimtųjų miestų įrašų.

Jie tapo „bevardžiais" žmonėmis. Visiems buvo duoti triženkliai skaičiai. Jie naudojo šiuos skaičius pradedant pirmąja apmokymų diena ir baigiant grįžimu iš trylikos metų misijos. Kitas labai keistas dalykas {buvo toks}, kad visiems komandos nariams reikėjo pasirašyti sutikimus (nepamirškit, kad jie tuo metu nežinojo, kokia bus misija), jog jei kuris nors dėl bet kokios priežasties nepakliūtų į misiją, jis sutinka būti įkalintas {confined} tol, kol pasibaigs misija.

Tai reiškė, kad bet kuris komandos narys, tame tarpe ir keturi atsarginiai, būtų įkalintas, kol vyks misija. Tuo metu, tiksli misijos trukmė nebuvo žinoma. Dauguma apmokymų vyko Kemp Peryje (Camp Perry), Virdžinijos valstijoje. Tikslus komandos misijos {pobūdis} buvo laikomas paslaptyje iki paskutinio apmokymų etapo.

Visi išrinktieji išgyveno pačius sunkiausius ir reikliausius apmokymus pasaulyje. Didžioji {jų} dalis buvo panaši į kosmonautų apmokymus. Daug fiziologinio krūvio, didelio aukščio treniruočių, o taip pat šokinėjimai su parašiutais Brago forte (Ft. Bragg). Visi nariai dalyvavo ginklų bei koviniuose apmokymuose, o taip pat {buvo paruošti} galimybei pakliūti į nelaisvę, pravedant išgyvenimo, išsisukimo {evasion} bei pabėgimo apmokymus.

Kadangi mes buvo užgrobę ateivių erdvėlaivį, visi komandos nariai buvo apmokyti, kaip jis veikė {functioned} ir kaip su juo skraidyti, tam atvejui, jei jiems reikėtų sprukti su tokiu. [Komandos narys ir pilotas, Nr. 225, būtų parskraidinę bėglius {any escape} iš Serpo; Nr. 308 mirė nuo plaučių embolijos {pulmanory embolism}].

Jie taip pat išmoko ateivių kalbos pagrindų: abėcėlę ir frazes. Tai buvo sunku, nes ateiviai kalbėjo toniniu dialektu {tonal dialect}, iš esmės panašiu į dainavimą spiegiančiu {high pitch} balsu. Daugumai buvo ypatingai sunku to išmokti, bet du komandos lingvistai to greitai išmoko [komandos nariai Nr. 420 ir Nr. 475].

Per apmokymus vienas narys nusprendė, kad jis negali vykti į tokią pavojingą misiją. Bet supratęs, kad jis bus įkalintas Livenvorte (Leavenworth) kol nepasibaigs misija, vyras nusprendė vykti į misiją.

{Ateivių} atvykimo data buvo sutarta 1964-04-24. Wait Sendse (White Sands) susirinko visa grupė, naudodamasi priedanga. Mes vaizdavome inspektorius neperspėtam Holomano (Holloman) patikrinimui. Pirmas ateivių erdvėlaivis suklydo, pasirinkdamas nusileidimo vietą. Matomai jis neteisingai suprato nusileidimo koordinates ir nusileido netoli Sokoro (Socorro) (Loni Zamoros {Lonnie Zamora} istorija). Antrasis erdvėlaivis nusileido teisingoje vietoje. Ten dalyvavo Džonsono (Johnson) administracijos darbuotojai kartu su ypatingąja grupe.

Ateiviai įteikė dovanų [žr. laišką Nr. 19], mes galėjome bendrauti su jais per lazdelę-vertėją, kurią mums įteikė ateiviai. Susitikimas truko keturias (4) valandas. Buvo nuspręsta, kad iki kitų metų apsikeitimo nebus. Mūsų komandos nariai buvo ten {present} ir pasiruošę išvykti, bet ateiviai nusprendė palaukti iki kitų metų.

Data buvo sutarta 1965 m. birželiui. XXXXXX dalyvavo šiame susitikime, bet buvo antrame plane. Viskas, kas buvo pasakyta ir padaryta per šį susitikimą buvo įrašyta į garso juostelę ir nufilmuota.

Delsimas sukėlė mūsų komandai keblumų. Ką su jais daryti per kitus 15 mėnesių? Komandos nariai 12-ai mėnesių grįžo į apmokymus. Likusius kelis mėnesius jie praleido užrakinti JAV kariškame kalėjime [sunkiųjų darbų kalėjime (Penitentiary)], Livenvorto forte (Ft. Leavenworth).

Mums reikėjo nuspręsti dėl kitos vietos apsikeitimui. Per 1964 m. balandžio susitikimą mes nenurodėme paėmimo vietos. Mes informavome mūsų ateivius lankytojus, kad vieta bus parinkta, o jie bus informuoti per ryšio sistemą.

Mes galiausiai pasirinkome nuošalią vietą Nevados bandymų aikštelėje. Kadangi toje vietoje turėjome įdarbinę šimtus žmonių, mes galėjome, niekam nesukeldami įtarimų, į ten atsivežti beveik viską. Mes šioje vietoje paruošėme gerą kontržvalgybinę programą, kuri paslėptų atvykimą ir paskleistų tikėtinus gandus apie NBA plėtimąsi {build up}.

Kad uždengtume [paslėptume] bet kokius galimus keistus stebėjimus šioje teritorijoje, mes padidinome U-2 ir SR-71 skrydžių skaičių [artimiausiuose] plotuose. Mes netgi padidinome žemų skrydžių skaičių, tiesiog leisdami žmonėms (nedaugeliui, kurie tikrai gyveno toje žemėje) pamatyti pakankamai, kad kai ateivių erdvėlaivis atvyks, jog jie nepamanytų nieko kito.

1965-06-16 ateiviai nusileido tiksliai nurodytoje vietoje NBA. Tai buvo žemo lygio susitikimas. Dalyvavo tik keli Džonsono administracijos darbuotojai. Grupė buvo vietoje ir apsikeitimas įvyko be jokių nesusipratimų. Mes turėjome vietoje komandos įrangą, maždaug 40 tonų [90,500 lbs].

Ateiviams nesukėlė sunkumų paimti šį krovinį į du (2) nusileidusius erdvėlaivius. Tik vėliau buvo sužinota, kad nusileidę du erdvėlaiviai tebuvo krovininiai {shuttle} erdvėlaiviai. Didesnis laivas laikėsi kažkur tarp mūsų Mėnulio ir Marso. Mūsų komanda vėliau mums pasakė (per ataskaitą 78-aisiais), kad ateivių erdvėlaivis buvo milžiniškas.

Naudodamiesi ateivių ryšio priemone, mes palaikėme kontaktą su mūsų komandos nariais kosminės kelionės, kuri truko maždaug 10 mėnesių, metu. Kai jie nusileido, mes toliau palaikėme ryšį, bet pagal nereguliarų tvarkaraštį {time schedule}.

Komandos nariai grįžo į tą pačią vietą 1978 rugpjūtį. Aštuoni (8) nariai sugrįžo. Du (2) mirė planetoje, o jų kūnai buvo sugrąžinti. Du (2) kiti nusprendė pasilikti ateivių planetoje. Aštuoni nariai buvo izoliuoti vienus (1) pilnus metus ypatingame komplekse, Los Alamose (Los Alamos).

Po vienų metų izoliacijos ir ataskaitų klausymų, jiems buvo suteiktos naujos tapatybės, didelės premijos ir pasiūlymai sugrįžti į karinę tarnybą arba išeiti į atsargą {retire}. Šeši nusprendė išeiti į atsargą, o du pasiliko aktyvioje tarnyboje. Visi aštuoni šiuo metų yra mirę.

XXXXXX tiki ne visa informacija, kurią pateikė jūsų [pirmasis] anonimas. Anonimo {informacijoje} yra keletas neatitikimų {aprašant} apmokymus, atranką, ryšio eigą ir moteris komandoje. XXXXXX neprisimena jokių moterų, įtrauktų į misiją, tačiau visi nariai apmokymų metu gavo triženklius skaičius, dauguma to, ką pasakė anonimas atitinka faktus, bet yra keletas neatitikimų.

XXXXXX nenori jokio ypatingo dėmesio šiam laiškui {to this matter}. Jis yra privatus asmuo ir jis niekada nėjo į viešumą su šia ar jokia kita informacija, liečiančia NSO ar JAV vyriausybės vykdomais NSO tyrimais.

– Anonimas II/MI6

[Prezidentas Kenedis (Kennedi) atleido generolą Čarlį Keibelą (Charles Cabel) kartu su CŽV direktoriumi Alanu Duliu (Allen Dulles) ir Ričardu Biseliu (Richard Bissell) dėl jų vaidmens kiaulių aptvaro žlugime {Bay of Pigs fiasco}. Keibelas, kurio brolis Erlas Keibelas (Earle Cabell) buvo Dalaso meras, kai buvo nužudytas Kenedis (JFK), vadovavo nelegalioms [CŽV] operacijoms dėl kiaulių aptvaro, kai tuo tarpu Biselis vadovavo visai operacijai.

Kenedis atleido generolą Keibelą, {užimanti} CŽV direktoriaus pavaduotojo {pareigas}, 1962-01-31, kai Duliui ir Biseliui buvo pasakyta, kad jie bus atleisti 1962 {tekste nuodyti 1961} m. gegužę. Kenedis atleido Keibelą, nes (neteisingai) manė, kad Keibelas nutekino žiniasklaidai slaptą informaciją iš Baltųjų rūmų pasitarimo.]

Dvidešimt pirmasis Bilo Rajano laiškas, 2006-08-30 (versija: 1.00)

[Bilas Rajanas: pateikiu informacijos rinkinuką, kuris yra pakankamai svarbus, kad pateisintų atskirą leidinį.]

Linda Maulton Hou (Linda Moulton Howe) paaiškino tai, kas jai buvo pasakyta apie apsikeitimo programą:
1983-1984 m. laikotarpyje, dirbdama „Namų dėžės tarnyba" {Home Box Office} televizijos laidoje „NSO: ateivių klausimas" (UFOs: The E.T. Factor), aš sužinojau apie įtariamą apsikeitimo programą: iš Holomano oro pajėgų bazės (Holloman AFB) 1964-04-25 žmonės su ne žmonėmis išvyko į Tinklelio Zetą. Man buvo pasakyta, kad išvyko 3 vyrai, iš kurių vienas mirė, antras išprotėjo (nežinau jo likimo), o trečias grįžo į Žemę, jam likusiam gyvenimui JAV vyriausybė suteikė saloje slėptuvę {safe-house}.

Vėliau ji patikslino, kas buvo jos šaltinis:
Mano pagrindinis šaltinis buvo Robertas Emenegeris (Robert Emenegger), scenaristas {laidos} „NSO: praeitis, dabartis bei ateitis" (UFOs: Past, Present and Future), kuri buvo rodoma baigiantis 70-iems.

Aš Džonui Lyrui (John Lear), kuris jau Kerei Keisidi (Kerry Cassidy) ir man buvo perdavęs lygiai tokias pat žinias („trys išvyko, vienas mirė, antras išprotėjo, o trečias laimingai grįžo"), kai mes susitikome su juo asmeniškai prieš dvi savaites, papasakojau apie tai. Lyras paaiškino:
Tai buvo iš visai kito šaltinio, kuris nepažįsta nei Lindos, nei Roberto. Jis gyveno Hiūstone (Houston) ir turėjo priėjimą prie NASA {National Aeronautics and Space Administration}, nors ten ir nedirbo.

Tada aš tai papasakojau kai kuriems {number} tyrinėtojams. Vienas atrado štai ką:

Nuo: Errol Bruce-Knapp, „NSO naujausios žinios – Torontas" moderatorius
Data: 1998-11-18