Puikus vimana pavyzdys yra senosios Indijos karaliaus Salva orlaivis arba Saubha, kurį jis gavo iš Maya Danava (Taltala planetos gyventojo). Jis aprašomas kaip "metalinis miestas", tad jis turėjo būti nepaprastai didelis ir atrodyti kaip padarytas iš metalo. Salva iš jo ant priešų mėtė tokius daiktus kaip gyvates, akmenis ir medžio kamienus. Niekur neminimos bombos ir kiti šiuolaikinėse oro mašinose naudojami ginklai. Tačiau jis turėjo kitokias technologijas galinčias paveikti orą: sukelti viesulus, žaibus ir krušą. Tuo tarpu Krišna, pakilės į orą Salvos persekiojimui, kai šio Saubha tapo nematoma:
"Aš [Krišna] skubiai į juos išleidau strėlę, žudančią išeinančiu garsu... Visi danavai [Salva kariai] siaubingai klykdami krito negyvi pakirsti lyg saulė liepsnojančių strėlių, kurias leido garsas" (Mahabharata)
"Ugnies strėlių gausa tarsi milžiniška liūtis - kaip po pasaulio sutvėrimo - užklupo priešą... Tiršta tamsa ūmiai užgulė pandavų gretas. Viskas paskendo tamsoje. Pradėjo pūsti ugniniai vėjai. Debesys nuriaumojo aukštyn iš paskos tempdami dulkes ir žemes. Ar tik ne branduolinį karą aprašo "Mahabharata"? Ir tai nėra vienintelės tokio pobūdžio
užuominos. Senovės Indijos raštuose aprašomas net ir vimana-Vainix mūšis ... Mėnulyje.
Ir štai koks yra archeologų liudijimas:
Ir dar vienas panašus liudijimas:
"Cuka, skrisdamas labai galingu vimanu, ant trigubo miesto išmetė vienintelį užtaisą su visa Visatos galia. Nenusakomas dūmų ir ugnies stulpas pakilo - ryškus kaip tūkstančiai saulių... kai vimana sugrįžo į žemę, jis atrodė kaip žėrintis stibio gabalas gulintis ant žemės". Indijoje rasti radioaktyvūs pelenai, kur tyrimus atliko Lee Hundley. Rajasthan'e storas jų
sluoksnis dengia 3 kv. mylių plotą 10 mylių į vakarus nuo Jodhpur. Jie datuojami 800-12
tūkst. m. amžiumi.
Ar jau buvo pasaulio pabaiga? Charles Berlitz (1914-2003), kelių knygų (tame tarpe "Bermudų trikampio")
autorius, buvo garsios Berlico mokyklos įkūrėjo anūkas. Jis parašė: Juotish (400 m. pr.m.e.) perteikia šiuolaikinę sampratą apie Žemės padėtį Visatoje,
gravitacijos dėsnį, kinetinę energijos prigimtį, kosminių spindulių teoriją ir netgi savaip dėsto
gama spindulių teoriją. Ir tai tūkstančiai metai iki Viduramžių, kai Europos scholastai svarstė,
kiek angelų gali tilpti ant smeigtuko galvutės.
Indijos vaišešikos mokykla
aiškino mokymą apie atomus, kad šiluma yra molekulinių
pokyčių priežastis ir skaičiavo laiką, per kurį atomas praeina savo dydžio kelią.
Iliuzijų sukūrimo technologija? Daugelyje raštų paminima, kad vimanai gali tapti nematomi.
Indų Vedose mūsų Visata yra majos (iliuzijos) darinys
(apie šią sampratą
ir jos vystymąsi rasite vedantos puslapyje). Bazinė energija (pradhana) yra išlaisvinama
Aukščiausiojo (Maha-Višnu) veiklos dėka. Pradhana sutveria subtilias energijos formas,
o šios sutveria materijos vaizdą (iiuziją).
Uma, Šyvos žmona
(kitaip Maja Devi) yra iliuzinės energijos deivė. Ji Didžioji Motina, kurią šlovino
visas pasaulis. O kadangi Šyva yra Uma vyras, jis yra iliuzijos (ir jos tvėrimo
technologijos) valdovas. Toks ryšys tarp karaliaus Salvos, gavusio vimaną, ir Maja Danavos,
šio vimano kūrėjo ir iliuzijų tvėrėjo... (apie Salvos vimaną skaitykite
įvadiniame vimanų puslapyje).
Tyrimai rodo, kad yra panašumų tarp NSO stebėjimų ir metafizinio misticizmo, liaudies legendų,
šamanų transo, migrenos priepuolių ir net ... vaizduotės. Pvz., visai nepaaiškinami kai kurių
pagrobtųjų liudijimai apie kūno organų išskirstymą yra įprastinė šamano "mirties-atgimimo"
transo savybė.
Galbūt vimanai naudojo senovinę technologiją, kuri veikį gamtos jėgas taip, kad jos paveiktų žmogaus
sąmonę ir pakeistų realybės suvokimą. Kad vimanai buvo psichotroniniai įrenginiai?
"Tuo, kuo mes esame dabar, ateina iš mūsų vakarykščių minčių, o šios akimirkos mintys tveria
rytdieną - mūsų gyvenimas yra minties tvarinys" - teigė Dhammapada.
Tibete mokiniai yra mokomi vizualizuoti juos globojančią dievybę,
kuri lėtai kristalizuojasi kaip vaiduoklio šmėkla (kažkokioje kvazi-realybėje).
Tai tulpa, minties darinys, kuris gali įgauti įvairias formas - žmogaus,
gyvūno, medžio ar akmens.
Kai tik tulpa sukaupia pakankamai gyvybinės galios, jis stengiasi iš savo sutvėrėjo
kontrolės. Tibeto magai kartais siųsdavo tulpas atlikti kokius reikalus, tačiau kartais šie
nesugrįždavo - likdavo klajoti pusiau sąmoninga lėlė. Taip nutikdavo ir tada, kai tulpa sutvėrėjas
mirdavo nespėjęs "ištirpdyti" savo kūrinio.
Šivapuro mieste tebėra stulbinanti senovės paslaptis. Tai du akmenys priešais
vietinę šventyklą. Vienas jų sveria 55 kg, o kitas 41 kg. Jei 11 asmenų paliečia didesnįjį, o 9
mažesnįjį ir sudainuoja magišką užkeikimą, užrašytą ant šventyklos sienos, abu akmenys
pakyla į orą ir kabo apie 2 sekundes, - tarsi nebūtų žemės traukos.
Paruošė Cpt.Astera's advisor Atsiliepimus ir pastabas galite palikti
pagrindinio san-taka station puslapio gale.
Pagrindinis NSO puslapis |
Daugelyje Pietų Azijos raštų surandama daug užuominų į skraidančias vežėčias.
