Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Kur įsikurs siela?  

Taip pat skaitykite Avataras įmanomas!

2012 m. Rusijos MA Anochino vardo Normaliosios fiziologijos institute atliko neįprastą, švelniai sakant, eksperimentą, sukėlusį daug ginčų mokslo bendruomenėje. Juo siekta parodyti, kad tam tikrus įgūdžius išsiugdę gyvūnai mirties akimirką gali juos perduoti kitiems, netgi negimusiems.

Bandymai, labiau panašūs į erotinį trilerį, atrodė taip. Žiurkes išleisdavo plaukioti į apvalų baseiną, kuriame tam tikroje vietoje po vandeniu buvo platforma. Anksčiau ar vėliau žiurkės išmoksta surasti tą platformą orientuodamiesi pagal aplink išdėstytus daiktus ir ant jos užsiropšti. Tai ir yra jų įgyti įgūdžiai.

Po trijų treniruočių dienų žiurkes nužudydavo, nupjaudavo jų galvas ir kūnus sudėdavo į narvelį, kurio viršutinėje dalyje tuo metu poravosi patinas ir patelė. Tokiomis neįprastomis aplinkybėmis pradėtus palikuonis tyrėjai pavadino „A grupe“. Kartu buvo parengta ir „B grupė“ – iš greta lavonų, tik šįkart neturėjusių minėtų įgūdžių, pradėtų palikuonių.

Žiurkiukams paaugus, juos irgi įleisdavo į baseiną ir stebėjo apsimokymo spartą. Ir paaiškėjo, kad „A grupė“ mokosi gerokai sparčiau nei „B grupė“. Tai liudijo apie galimybę, kad nekontaktiniu būdu apvaisinamam palikuoniui gali būti perduodama informacija apie mirštančio organizmo turėtus įgūdžius. Straipsnis apie tai buvo paskelbtas autoritetingame „Eksperimentinės biologijos ir medicinos biuletenyje“.

Apie tai sužinojo visuomenė bei spauda. Vienos antraštės šaukė: „Mokslininkai įrodė sielų persikėlimą!“, o kitos piktinosi: „Pseudomokslas praniko į Medicinos akademiją!“ Kritikuota ir eksperimento metodika – surinkta mažai statistikos, nesudarytos kontrolinės grupės, neatlikti būtini testai ir pan. Kitaip tariant, žiurkių elgesys baseine galėjo būti atsitiktinis.

Instituto direktorius Sergejus Sudakovas paaiškino, kad tie darbai buvo atlikti „žingeidumo patenkinimui už mažas nebiudžetines lėšas“, ir pabrėžė, kad jokių hipotezių nekelia, bet „juk žiurkės kažkaip perduoda informaciją, kad negalimą ėsti nuodų, net jei tai jau negyvas gyvūnas“. Ir autoriai netvirtina, kad atskleidė kažkokį reiškinį – telepatiją ar net „žiurkių sielų“ persikėlimą - jie tik rašo: tai įmanoma.

Juk, nepaisant viso nepavydėtino ir tragiško laboratorinių žiurkių likimo, vargu ar verta kalbėti, kad jos turi subtilią substanciją, vadinamą siela. O kaip dėl žmogaus?

20 a. Pradžioje amerikietis gydytojas Dunkanas Makdauelis, ant specialios lovos sverdamas mirštančius žmones (kurių buvo 6-i), aptiko, kad mirties akimirką kūnas netenka 15-45 g svorio. Tai jis aprašė moksliniuose žurnaluose bei populiariuose leidiniuose. Viename straipsnyje buvo minimas 21 g, kuris nuo tada ir imtas laikyti „sielos svoriu“. Tiesa, jokių ataskaitų D. Makdauelis nepateikė, liudininkų nenurodė, o ir lovos, naudotos svėrimų metu, pateikti negalėjo. Chinese torture by rats

Mokslininkai laiko, kad eksperimentiškai patikrinti sielos buvimo neįmanoma. Juk iki galo dar neaišku, kas yra sąmonė ir kaip susidaro. Ir šitie klausimai paskelbti vienais pagrindinių 21-me amžiuje. Juk berods jau ištirti visi organai, iššifruotas žmonijos genomas, o kas yra sąmonė ir kur ji glūdi – dar nepaaiškėjo. Gal tai tik smegenų veiklos savybė, funkcionalas.

Juk jei išrinksime radijo imtuvą, jame nerasime garsų, kuriuos jis skleidžia. Taip ir su sąmone – galima įlysti į smegenis, tačiau ten nieko nerasime! O ar galima per atstumą perduoti mintis ir kitką, - tirti nedraudžiama, juk mokslui neturėtų būti jokių draudimų.

Čia reikia pridurti, kad kai kurie tyrinėtojai visai nemano, kad sąmonė yra smegenų funkcija – ji „gyvuoja“ atskirai ir gali išlikti po kūno mirties. Neurofiziologai, Nobelio premijos laureatai (1981) Deividas Hjubelis ir Torstenas Vizelis pripažino: norint teigti apie smegenų ir sąmonės ryšį, reikia suprasti, kas nuskaito ir dekoduoja jutimų organų informaciją. O tai neįmanoma. Kitas Nobelio premijos laureatas medicinos srityje Džonas Eklsas rašė: „Nėra jokių abejonių, kad žmogų valdo KAŽKAS, esantis už kūno ribų“. Prieš kelis metus olandų fiziologai atliko plačius tyrinėjimus. Jū vadovas Pimas Lomelis rašė: „Sąmonė egzistuoja netgi smegenims nustojus funkcionuoti. O smegenys – tai visai ne mąstanti medžiaga, o organas, kaip ir bet kuris kitas, atliekantis griežtai nustatytas funkcijas“.

Įdomu, kad panašias išvadas daro ir su neurofiziologija nesusiję mokslininkai. Rusijos MA Tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute, kur surenkami sugebantys apsimokyti robotai, sutinkama ir tokia nuomonė: bendruomenei puikiai tiktų sistema, panaši į paskirstytą skruzdėlyną: bet kuris kažką išmokęs individas perduoda informaciją „į viršų“, tam tikrą serverį, super-smegenis. Tada kitas, patekęs į panašią situaciją, gauna iš serverio nurodymus kaip reikia elgtis. Vyksta visai populiacijai naudingas pasikeitimas patirtimi, padidinantis jos efektyvumą. Tai kaip konstruktorių biure: kuris nors bendradarbis mirė, tačiau tai, kuo jis užsiėmė, liko brėžinių pavidalu – jo patirtis nedingo. Gal ir su mumis taip: gyvenam, įgyjam žinias, kad mirties akimirką jas perduotume kažkur „į viršų““.

O gal – tiesiog suėsti visus tuos profesorius ir tapti protingesnėmis?  

Aukštųjų technologijų injekcija mirusiajam

Amerikiečių biotechnologijų kompanija „Bioquark Inc“ paskelbė perkelianti savo eksperimentą į Lotynų Ameriką – nenurodant nei konkrečios šalies, nei laiko. Tas eksperimentas pritraukė žiniasklaidos Giltinė su dalgiu dėmesį dar net neprasidėjęs - mat kalbama apie mirusiojo atgaivinimą. Tiksliau – žmogaus, kurio smegenys mirė, o kūno gyvybė dar palaikoma įvairių aparatų pagalba. Kompanija projektą vadina „Reanima“, o žurnalistai jį pakrikštijo „zombio atgaivinimu“.

Dar reikia patikslinti – kalbama ne apie „daržoves“ (esančius „vegetatyvioje būsenoje“, kurių smegenų žievė žuvo, bet tebegyvuoja smegenų pagrindo struktūros, palaikančios organų veiklą), o apie visiškai mirusius smegenis. O tikslas pradžioje tėra atstatyti savarankiškas kvėpavimo ir širdies plakimo funkcijas. Taigi, siekiama mirusįjį paversti „daržove“.

Pagrindine priemone tam pasirinktos kamieninių ląstelių, paimtų iš kitų asmenų (kraujo ar kitų audinių), injekcijos. Manoma, kad jos, stimuliavus lazerio spinduliu, ypatingais „firminiais“ peptidais (amino rūgštimis), įšvirkštais į nugaros smegenis, ir pan., virs neuronais, sudarysiančiais būtinus ryšius ir pradėsiančius valdyti kūną. Kaip atspirties tašką, firma nurodo kai kurių žuvų ir amfibijų sugebėjimą „sutaisyti“ nervų sistemos pažeidimus.

Bandymas turėjo būti atliekamas Indijos Rudrapuro mieste dalyvaujant vietiniams „Revita Life Sciences“ mokslininkams. Visi leidimai buvo gauti, tačiau diskusijos paaštrėjo ir 2016 m. lapkritį Indija anuliavo leidimus. Matyt todėl dabar „Bioquark“ „nekromantai“ nelinkę atskleisti bandymo vietos - ir paprasčiausiai visuomenę „pastatyti prieš faktą“.

Bet gerai pamąsčius, net jei pavyks visiškai atgaivinti žmogų (įskaitant jo smegenų žievę), tai jau nebus tas žmogus, kurio kūne jis randasi. Jis tebus genetiškai jam tapatus. Tačiau atmintis, žinios, įpročiai ir pan. dalykai nėra perduodami genų ir nesaugomi kamieninėse ląstelėse. Tad „prikeltasis iš numirusių“ bus „tuščias lapas“, tarsi naujagimis suaugusiojo kūne. Jam teks viską mokytis iš nauja – netgi valdyti galūnes ir akių judesius.

Tad daugelio neurologų požiūris į šį eksperimentą labai skeptiškas. Išlieka atviri klausimai – „kodėl pradžioje nėra bandoma su gyvūnais?“ (aiškinama, kad nėra gero gyvūnų modelio negyviems žmogaus smegenims) arba „Kas bus žmonėms, jei pavyks atstatyti vegetatyvines funkcijas?“ (atseit, draudimas padengs visas rūpininosi jais išlaidas).

Kai holografinį filmą suskaidome į mažus fragmentus, kiekvienas jų gali projektuoti pilną trimatį holografinį vaizdą. Kai Karl Lashlei pašalino įvairias žiurkės smegenų dalis, toji vis dar prisiminė, kaip atlikti sudėtingas užduotis. Tai leidžia spėti, kad atmintis glūdi ne smegenų neuronuose, o impulsų, keliaujančių smegenyse, brėžiamuose tinkluose.

Papildomai skaitykite:
Gyvosios ugnys
Sielos klajonės
Slibinai-gundytojai
Astralinės kelionės
OBE - esu šalia savęs...
Mano planeta artėja
Kodėl palėpėje bilda?
Tarp sapno ir tikrovės
Siurbkite tiesiai į smegenis
Karni Mata - žiurkiška deivė
Gynybos narkomato telepatai
Tikrieji Žemės astronautai
Tibeto 'Mirusiųjų knyga'
Svečiai iš jungiojo pasaulio
Mūsų smegenys ir yra Visata
Menas matyti tolimą praeitį
Ateityje mes visi būsime kiborgais
Tamsiųjų purvynų jėgos ir bildukai
Graikų ir romėnų idėjos apie būsimąjį gyvenimą
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Ankstyvasis spiritualizmas Anglijoje
Grigorijaus Rasputino pranašystės
Tie prakeikti nematomi dalykai
Indonezijos mirusiųjų kultas
Žodžio galios sąvoka 13 a.
Čenelingas ir rašymas
Dievų ir žmonių akys
Keistai pažįstama, dežavu
Druidiški pasivertimai
Doppelganger efektas
Prisilietimo elektra
Holografinė Visata
Fairwater paslaptis

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT
Vartiklis