Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Lauktuvės ateiviams
Šlepkinas iš kolektyvinio sodo į Panevėžį vežė savo darbo vaisius: stiklainius su marinuotais agurkais ir pomidorais, kai staiga prieš jo pagyvenusią audinę iš dangaus nudribo keistas agregatas nei tai lėkštė, nei tai keptuvė. Šlepkinas iškart sumetė: NSO! ir nuspaudė stabdžius. NSO viršuje atsidarė dangtis ir ant žemės paviršiaus nusileido kažkas spinduliuojančiu kombinezonu ir šalmą, per kurį buvo galima įžiūrėti trikampę žalią galvą su didelėmis raudonomis akimis. - Mama brangioji! sušnabždėjo tarsi maldą Šlepkinas ir įjungė atbulinį bėgį. Tačiau audinė tik spiegė, o iš vietos nepajudėjo.
- Tu ten, nusiramink! netikėtai Šlepkino galvoje nuskambėjo balsas. - Neliesiu tavęs. Matai, sugedo biškį. Kartais neturi 14-inio rakto? - Atsiras, - atsargiai tarstelėjo Šlepkinas. Ateivis palindo po lėkšte, paskambaliojo ten kažką su raktu, vėl įlindo vidun. Laivas suvirpėjo, sutrūkčiojo, tačiau pakilti neįstengė - Kad tave kur, blyn, - ir tavo tokia pat lūžena! nustebo Šlepkinas. Ateivis pavaikščiojo aplink lėkštę, paspyrė viena iš atramų, nusipjovė ir paprašė Šlepkino: Jis užkabino jį už vienos iš lėkštės atramų. - Kai suskaičiuosi iki trijų tempk, - sukomandavo ateivis. Smarkiai negazuok. Šlepkinas atkabino trosą. - Gerai, žemieti, ir sudie! telepatijavo ateivis. Dėkui už pagalbą. Jis iš bagažinės ištraukė stiklainį su agurkais ir stiklainį su pomidorais ir su jais priėjo prie kybančios ore lėkštės. - Kaip juos tau paduoti? Atidaryk! - Ačiū, broli! sujaudintas zvimbtelėjo ateivis. Na, laimingai tau! Po savaitės lauk manęs šioje vietoje... Ir NSO staigiai šovė į bedugnę dangaus žydrynę. Palydėjęs lėkštę žvilgsniu, Šlepkinas sėdo prie daug mačiusios Audi vairo. Jo veidu klaidžiojo mąsli šypsena. Vis tik įdomu ar prigytų Žemėje ateivio atvežtos daržovės? mąstė jis, įvažiuodamas į Panevėžį. Ir nusprendė būtinai prigytų! Papildomai skaitykite:
|