Humor. UFO Page. Lithuania.

Lenkų žurnalas „Przekrój” turėjo pastovią skiltį, kurioje skelbė juokingas miniatiūras bei parodijas, kurių apimtis vos kelios eilutės. Štai vienas jų (1959 m.):

Tarpplanetinis
Raketa nurūko tokiu neįtikėtinu greičiu, kad kai nulėkė į Kasiopėją, tai jos ten dar nebuvo matyti, variklių gausmas tebesklido Žemėje, o keleiviai dar tebestovėjo raketodrome.

Bukelio kelias

[...] 4.

- Ateiviai kartais pagrobia vargšus... – pasvajojo Bukelis. – Kažin, kodėl jie niekad negrobia turtuolių?
- Mūsiškiai kada nors į svečias planetas skris tik vietos turtuolių grobt, - aiškino žmona. – O padoriam ateiviui rūpi būtovės slėpiniai. Jam įdomesis pilietis, pragyvenantis iš minimalios algos, nesgi visiems – taip pat ir ateiviams – aišku, kad iš tokios pragyvent neįmanoma.

Po to Bukelį vis dažniau galėdavai sutikti atvirose, iš viršaus gerai matomose vietose.

Margarita 2012 m. gegužės 12 d., šeštadienis, 19:58:23
Žalias. Galva tarsi elektros lemputė; plika, anei plaukelio. Rankos iki kelių.
Kas tu, mano broli, tu mano beždžione?

Naktinetoja 2012 m. gegužės 11 d., penktadienis, 01:41:49
O lakštingala taip beprotiškai ilgesingai čiulba. Tikriausiai jo klausosi ta vienintelė, bet kol kas neišsiduoda. Taip kiekvieną pavasarį, o ją suradęs nutyla visiems metams. Geriau dar pasiklausyti, nors ilgesys taip širdį kaitina ir drasko. Jo klausosi pati gamta, pačiam pavasariui tai padeda meilės pinkles megzti...

uuu 2012 m. gegužės 10 d., ketvirtadienis, 20:38:43
liuuudiju. liuudžiu. liuuu. uuuu.u.
ai.

Zydėjimas 2012 m. gegužės 10 d., ketvirtadienis, 20:37:20
Liudiju ZyDėjimą. Sapnavau, kad atėjo komunizmas, gerieji draugovininkai ir kolektyvo nariai išmoko skaityti mintis. Dabar visuotinis draugų vertinimas vyksta nuolatos, sekti nebereikia. Visiška kontrolė. Niekas pagaliau nieko blogo nebegalės padaryti. Kas čia kalbėjo apie laisvą valią? Ai, tas, kuris ant kryžiaus. Naivuolis. Mes pagaliau priversim pasaulį tapti geresniu. Gerbs mus visi. Privalės. Kas čia pasakė žodį BAIMĖ? Į meditacijos centrą jį, tegul išsivalo varguolis ir patobulėja pagaliau.

pasiklydus lygiagrečiai 2012 m. gegužės 10 d., ketvirtadienis, 20:29:48
Graibau realybės likučius, kurie kaip smėlio smiltelės byra tarpupirščiais bandant jas suspausti ir išlaikyti. Be jausmų aš niekas. Kaip beje ir be tikėjimo ir pasitikėjimo, kuris šį kartą iškrėtė tokią lemtingą kvailystę. Maniau esu visagalė. Apsigavau. Tikiuosi tai prasminga, nors ir nesuprantu kaip.