|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Antano Jėčiaus memuarai:
Seržantas šiluminėje trasoje Kai tėviškės firmamente masiškai ėmė planiruoti ir dūkti NSO, beveik visi jau rašė verlibru. Ieškojimų laikas baigėsi, užgriuvo rūsti tikrovė. Astr. Straižys*) ir kt. pamatuotai klausė: miesčionims pakanka gandų, o kas patikės liudininkais? Tikra tiesa. NSO sutikdavo naktibaldos, girtuokliai, asocialūs žmogėnai. Tie, kuriems naktis - namai ir medžioklės metas. kaip ir ufonautams. Neravuose dingo telyčia, Arvydų tvenkiniuose - karpiai. Lenkai jau tada buvo drąsesni, daug rašė ir svarstė. Katovicų vaivadijos ūkininkas naktį su vežimu buvo pagrobtas ir apklaustas atėjūnų. Pas mus šitaip nutikti negalėjo, NSO galiojo tabu. Andai gyvenau teplotrasoje šalia Vingio parko. Susibūrė inteligentiška komuna: disidentai, masonai, evangelistai ir pan. Vieną naktį kunigas Leonardas prie laužo atvedė rusą, milicijos seržantą Frolą Ch. Frolas štai ką papasakojo: aš, bratey, su tais krytnikais susidūriau dienos aky, laukuose už Nemėžio. Priešaky nieko nėr, o gazikas vietoj malasi! Ateina, bliaka mūka, keturiese. Šalmai sidabriniai, akys kaip radarai. Du gal puspenkto metro, kiti du mažiukai. Pačiupinėjo mane, atsegė klyną, kažką pamatavo. Dar nusifotkinom kartu. Tada sėdo į lėkštutę ir nuzvimbė tyliai Jašiūnų pusėn. Vot kak. Aš raportą, nuotrakas, viską! Buvau geras službistas, vadi sakė: baik, Frolai, kam to reik? Nemalonumai tik. O aš, asilas, dar į Krasnoje znamia parašiau. Nu i fsio. Uždarė į durnyną, žmona išėjo pas Lionką, vaikus išvežė į Riazanę. O aš tik parašiau, ką pats mačiau. Per tuos idiotus ufikus viską praradau. Toks buvo Frolo pasakojimas. Netikėjome juo, aišku, ir mes. Vaišinome losjonu ir cukrinių kaulų sultiniu. Geras buvo žmogus - pavasarį pasidžiovė panery. Baisu juk, kai tavim nieks, o nieks netiki. Paskum viskas kaži kaip apsiramino. Benzinas juk buvo pigus, o į parduotuvę kartais atveždavo dešros. Bet kaip rašė visi verlibru, taip ir toliau teberašo. Vis dažniau ėmiau pasigesti grįžtamojo ryšio. *) Vytautas Pranciškus Straižys (g. 1936 m.) lietuvių astronomas.
1962-65 metais kartu su K. Zdanavičiumi jis sukūrė septyniaspalvę fotometrinę sistemą, pasaulyje
žinomą kaip Vilniaus fotometrinė sistema. Išleido monografijas Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija (1977;
anglų k. 1992), Žvaigždės su metalų deficitu (1982). 1984 m. kartu su A. Juška sudarė ir išleido Astronomijos
enciklopedinį žodyną, 1993 m. Astronomijos vadovėlį mokykloms. Parašė per 500 mokslo populiarinimo straipsnių. Papildomai skaitykite:
|
