1924 m. Prancūzijoje atsitiktinai rastas požeminis kambarys pilnas paslaptingų artefaktų, kurių kai kurie yra net iš neolito laikų. Ar tai Viduramžių mago parduotuvė, tamplierių lobis ar kažkas dar mįslingesnio?

17 a. amžiaus Emile Fradin padėjo dirbti senelio fermoje, esančioje centrinės Glozel, netoli Vichy. 1924 m. viena jo ganomų karvių tiesiog prasmego besiganydama tvirtoje, kaip atrodė, tvirtoje pievoje. Elime iškėlė karvę tinklu. Vėliau nusileido ištirti tos ertmės, keisto žmonių pastatyto kambario, kurio plytos blizgėjo, tarsi būtų degintos milžinišku karščiu. Visa tai priminė primityvią stiklo dirbtuvę ar viduramžių lydymo krosnį. Nišose ir lentynose buvo keistų senovinių daiktų. Keletas raižytų kaulų ir daugybė ragų. Kai kurie daiktai priminė primityvias dievų statulėles - įskaitant akmens amžiaus nėščią "Venerą", o taipogi daugybė molio lentelių su nežinomais rašmenimis.

Nuo to laiko tiek daug žmonių palaikų rasta aplinkinėse vietovėse, kad vietiniai apylinkę pavadino Champ des Mortes (Miriusiųjų lauku).

Albert Morlet, medikas iš gretimo Vichy, netrukus sužinojo apie radinį. Jis domėjosi archeologija ir antropologija, tad Fradin fermą aplankė 1925 m. balandžio 26 d. ir sutarė su Fradin, kad radiniai priklauso jiems, o jis turės išskirtinę teisę publikuoti ir atgaminti bet kokią mokslinę informaciją.

Dr. Capitan, iškilus archeologas (bent jau jo paties nuomone) netrukus taip pat susidomėjo radiniu. Jis paprašė Morlet detalios ataskaitos apie radinį, kad galėtų pateikti Istorijos paminklų komisijai. Morlet pabijojo, kad Capitan visus nuopelnus pasiims sau - tad su Fradin išleido lankstinuką pavadintą "Nouvelle station Neolithique". Tuo tarpu įžeistas Capitan suabejojo radinio autentiškumu ir net ėmė tvirtinti, kad, atseit, Fradin patys sukūrė tuos daiktus.

Tuo metu Salomon Reinach iš St.Germain-en-laye sakė, kad radinys paremia jo spėjimą, kad civilizacija kilo Viduržemio jūros rajone (to meto populiari Prancūzijoje patriotinė teorija. Morlet ir Fradin pusę palaikė ir Camille Jullian, maniusi, kad lentelėse yra svarbios informacijos apie romėnų Galijos okupaciją.

Tarp daiktų buvo įspūdinga akmeninė kaukė, žavėjusi prof.Loth iš Prancūzijos akademijos. Ji pavadinta "Bethoveno kauke" dėl panašumo į pomirtinę Bethoveno kaukę. Tuo tarpu Rene Dussand paskelbė, kad tai tikrosios Bethoveno kaukės kopija, kas ir įrodo radinių klastotę (mat Bethovenas mirė 1927 m.).

Edmond Bayle, teismo medicinos mokslininkas, manė, kad kai kuriose molio lentelėse rado žolės gabaliukų, - ir tai, atseit, įrodo klastotę. Ir net medžiotojas Charles Rogers, pagarsėjęs įvairiomis klastotėmis, tvirtino "pridėjęs ranką' prie kai kurių artefaktų, bet į jo pareiškimus dėmesio mažai kreipta.

1927 m. mokslininkai priėjo išvados, kad Glozel radiniai yra sufalsifikuoti (M.E. Bruet sakė, kad molio lentelės turi būti išdegtos 600-700 laipsnių temperatūroje). Ir 1950 m. fluoro tyrimai parodė tai esant klastote.

Tačiau 7-ojo dešimtmečio pabaigoje švedas Stuce Eilow paprašė Vagn Mejdahl patikrinti naują termoliuminescencinį metodą, ypač tinkamą molio radiniams datuoti. Ir šie (bei vėliau pakartoti Hugh McKerrelt ir Henri Francois) parodė juos esant iš Magdelenian laikotarpio. Pasirodė, kad kai kurie Glozel artefaktai yra šimtmečių, o kiti tūkstantmečių senumo. Morlet ir Fradin sąžiningumas buvo atstatytas.

Glozelio įrašų kalbą tiria Marie Labarrere Delorme, Maurice Guignard ir Christian de Warenghien, Rudolf Hitz. Ant daugelio kitų radinių (skulptūrėlių, raižinių akmenyje ir kaule, elnio raguose) atrandama tokių pat ženklų.

Lieka atsakyti, kas visa tai surinko? Tokius dalykus Viduramžiais vertino išminčiai, burtininkai, karvedžiai, raganiai, pranašai, šamanai ir kt. Jiems priskirdavo magiškų savybių ir būdavo naudojami gaminant amuletus ir vaistus. Laikyta, kad titnago antgalis nešiojamas odiniame maišelyje su tam tikromis žolėmis ir dainavimas mėnesienoje apsaugo nuo strėlių, o "milžino kaulas", sumaišytas su avižomis, padeda augti vaikams.

Glozel yra netoli Montgilbert pilies griuvėsių. Ji pastatyta tamplierių klestėjimo metu. Tik 2- 3 d. kelionė raitomis į pietus iki Renes-le-Chateau citadelės su daugybe neįmintų paslapčių, Arkadiečių turtais ir prieštaringai vertinamais tamplierių ir katarų ryšiais. Dar Ąžuolų salos Pinigų daubos paslaptis (Nova Scotia pakrantė), spėliojimai apie šv.Marijos Magdelietės ir Merovingijos dinastijos "kraujo ryšį", paslaptingas Yarmouth akmuo, atrastas 1812 m. Daugelis jo "runų" artimos Glozel lentelių rašmenims. Gal tai ir yra slapti tamplierių užrašai?