Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Likimo ironija
Skaitykite >>>> Jis atrado Planetą X Populiarių knygų autoriaus likimas buvo vingiuotas.
Mažai nutikimų buvo jo gyvenime iki pat 1957 m., kai atrado pirmąją iš 6 savo kometų - tuo patraukdamas žiniasklaidos, vietinių politikų (Arizonos senatoriaus, aplankiusio jį po kelių savaičių) bei Flagstaff'e esančios Lowell observatorijos (tos pačios, kurioje Clyde Tombaugh atrado Plutoną) personalo dėmesį. Juos sudomino žmogus be profesionalaus išsilavinimo ir kuklia įranga pasiekęs tai, ko nesugebėjo didžiausių pasaulio observatorijų astronomai. Jam pasiūlė darbą už nemažą 6000 dolerių per metus atlyginimą (atminkite, tai buvo 1958-ais!) Jo uždavinys buvo stebėti žvaigždžių judėjimą, tai ilgas ir kruopštus darbas matuojant be galo mažus žvaigždžių poslinkius daugelio metų periodais. Tas darbas davė Robertui gerą dangaus sferos žinojimą, kuriam prilygti tegalėjo tik keli (jei tik jų buvo). Tai leido jam galimybę pradėti ruošti dangaus žinynus ir vadovus, pradžioje 1966-ais atspausdinus neįrištų lapų forma. Jis su jais dirbo be poilsio tam skirdamas visą laisvą laiką. Pirmosios kometos atradimas
1957 m. spalio 18 d. verždamasis išbandyti dar net gerai nesumontuotą naująjį teleskopą, 26 m. amžiaus Robert Burnham'as teleskopo vamzdį atrėmė į Prescott'e esančių tėvų namų verandos turėklus. Jis kaip ir kitomis naktimis šniukštinėjo mažus dangaus plotelius ieškodamas objektų, kuriuos galėjo įtraukti į žinynus. Tikėtina, kad tuo metu jo motina prie rašomojo stalo rašė laiškus. Ji buvo nykstančios rasės dalis - viena iš nuolat rašinėjančių į laikraščius. Ji godžiai rydavo straipsnius ir replikuodama apie politiką ir religiją. Ji buvo fanatiškai netikinti, sakė jos duktė Viola Courtney. Ji darė kiek įtakos vietinio Prescott Courier redaktoriams. Tąnakt apie 22:30 Robert pastebėjo mažą šviesią dėmelę ten, kur nieko neturėjo būti. Tai buvo kometa. Robert paskambino į Lowell observatoriją ir pasiuntė telegramą į Harvardo universitetą. Lowell astronomai nesivargino tikrinti iki pat kitos nakties. Tuo metu Šveicarijos observatorija besiremdama kometų medžiotojo Paul Wild*) stebėjimu keliomis valandomis anksčiau už Bernham, pasičiupo atradimo pirmenybę. Laimei, padėjo telegrama į Harvardą. Vėliau atėjo ir pavėlavęs Latyševo pranešimas iš Rusijos. 6-me dešimtmetyje kometų buvo atrandama nedaug (dabar iki 30 per metus), bet ir tada jos nepatraukdavo visuomenės dėmesio. Tačiau Arizonos laikraščiai padarė Bernham didvyriu. Spalio 28 d. straipsniai pasirodė Arizona Republic ir Phoenix Gazette, kaip ir Courier. Kita sėkmės dalis buvo Lowell observatorijos dėmesys. Henry Giclas spalio 24 d. atsiuntė pasveikinimą ir pranešė spaudai. Amerikos paranoja dėl varžymosi su Rusija irgi suko ratus. Senatorius Barry Goldwater'is aplankė Burnham'ą lapkričio 7 d. Jų pokalbis perduotas vietinės radijo stoties ir išsaugotas Courier puslapiuose: Senatorių sudomino, kad kažkas su savadarbiu teleskopu aplenkė profesionalus 'dideliu astronominiu atradimu', kaip jis manė, vėliau parašė Bernham'as. Tačiau jį iš tikro apžavėjo mano teleskopo veidrodžio bandymas. Aš veidrodžio išlinkimą matavau iki kelių šimtųjų ar tūkstantųjų colio dalių tikslumo su įranga, sudaryta iš senos skardinės ir skustuvo ašmenų. Senatorius nustebino Bernham'ą pasiūlydamas jo dėdės Morris Goldwater, kadaise buvusio Prescott meru, 1882 m. įsigytą teleskopą. Robertas maloniai jį priėmė pažadėdamas, kad atradęs kitą kometą ją pavadins jo vardu. Pažado jis neišpildė. Po trijų mėnesių surasta kometa nepavadinta Goldwater'io vardu. Pagal įprastą procedūrą pirmoji kometa pavadinama atradėjo vardu. Tad jos pavadinimas Burnhamo kometa 1958a. Tolimesnis likimas
Deja, jis labai pasitikėjo savo pozicija Lowell observatorijoje ir visad manė, kad ji
turi paremti jo publikaciją, ar bent palaikyti iš profesinės pusės. Tačiau
observatorijos vadovybė buvo sunerimusi dėl Burnhamo žinynų populiarumo. Juk
jis neturėjo profesionalaus išsilavinimo. Priešprieša atsirado jau po 1958 m.
vasario 3 d. straipsnio "Courier", kur buvo rašoma apie priėmimą į darbą. Kaip
Burnhamas galėjo kalbėti be vadovybės leidimo!? Observatorijoje jis turėjo nuolat
varžytis su partneriu Norm Thomas. Kartu tai buvo sėkmės priežastis ir NSF tesė finansavimą.
Tad Burnhamas juos spausdino pats ir vėliau pasirašė sutartį su Niujorko "Dover
Publications" 3 tomų leidimui, kuris pasirodė 1978 m. Jis iškart susilaukė sėkmės
ir apžvalgų "Sky & Telescope" bei kitur. Knygą įsigijo dešimtys tūkstančių
mėgėjų. 10-15 tūkst. dolerių per metus honorarai viršijo jo Lowell atlyginimą.
Bet jo 20 m. trukę žvaigždžių judėjimo tyrimai ėjo į pabaigą ir nebuvo finansavimo
kitiems darbams (observatorija buvo beužsidaranti). 1980 m. Burnhamas
atleidžiamas. Observatorijos direktoriai 20 m. išdirbusiam darbuotojui tegalėjo
pasiūlyti tik sargo vietą. Burnhamas išėjo nusiminęs, palaužtos dvasios. Per tą laiką
jis su partneriu nustatė apie 9000 "judrių" žvaigždžių, 1500 asteroidų, keletą
kometų ir apie 2000 spėjamų baltųjų nykštukių.
Manoma, kad jis apsistojo San Diego apgriuvusiuose namuose pagyvenusiems ir pardavinėjo kačių piešinius Balboa parke. 1993 m. kovo 9 d. jis pateko į Mercy ligoninę su širdies liga, jo koja gangrenavo, plaučiuose pneumonija, buvo išsekęs iš alkio. Barzdotas, įdegęs nuo ilgo buvimo saulėje. Kovo 20 d., gydytojams atsisakius operuoti, mirė nuo trombo. Jam tuo metu buvo 62-eri. Pagal socialinio draudimo kortelę nustačius, kad jis tarnavo Oro pajėgose, kūnas buvo perduotas karo kapines kremavimui. Marmurinis lenta su jo vardu kabo Poit Loma Fort Rosecrans nacionalinėse kapinėse. Niekas nepastebėjo, kad jo vardas joje užrašytas klaidingai dėl klerko klaidos mirimo liudijime. Jo sesuo virš 2 m. nežinojo apie jo mirtį. Ir dar beveik metus ieškojo, kur jis mirė. Šio žmogaus gyvenimas tikra likimo ironija. Tiek daug paveikęs širdžių, jis liko raktiškai nepastebėtas pasaulyje. Astronomai mėgėjai žavėdamiesi jo knyga nieko neįtarė apie liūdną autoriaus likimą. Daugelis jį tapatino su Robertu Burnhamu, buvusiu Astronomy redaktoriumi. Jo Celestial Guide tebėra populiarus, nors ir senstelėjęs (dėl Žemės ašies svyravimų). Keletas bandė paruošti atnaujintą leidimą, bet neįstengė. *) Paulis Vildas (Paul Wild, 1925-2014) - šveicarų astronomas, Berno un-to Astronomijos inst-to direktorius (1980-91), pasižymėjęs planetų ir asteroidų, o taip pat supernovų atradimais. Tarp kometų išskirtina Vilda 2 (1978), kuri buvo Stardust misijos, rinkusios kometos dulkes, tikslu (2004). Jo vardu pavadintas ir vienas asteroidų (1941). Parengė Cpt.Astera's Advisor Papildomai skaitykite:
|