Skaitykite >>>> Jis atrado Planetą X 

Populiarių knygų autoriaus likimas buvo vingiuotas.
Jo vardas astronomams mėgėjams tokios pat svarbos kaip Audubon paukštininkams, Hoyle žaidėjams kortomis, Webster žodynams, Robert parlamentarams. Jo 2138 puslapių tritomis yra techninės informacijos lydinys su klasikinės poezijos intarpais. Toje srityje jo tiesiog nėra su kuo palyginti.

Robert Burnham, Jis buvo iš tikro „paklydęs tarp žvaigždžių“. Gimė 1931 m. birželio 16 d. Čikagoje. 1940 m. šeima persikėlė į Prescott'ą dėl motinos sveikatos. Jis baigė tik aukštesniąją mokyklą (1949-ais). Drovus, atsiskyręs, su keliomis romantinėmis pažintimis - daugiausia laiko praleisdavo su savadarbiu teleskopu. Mokykloje pravardžiuotas „Profesoriumi“, o šeimoje jį vadino „Cosmo“. Du metus po mokyklos jis nieko neveikė. Karas Korėjoje sujudino jo gyvenimą ir jis buvo įrašytas į Oro pajėgas kaip radarų technikas. Keliavo į egzotiškas vietas, kaip Saudo Arabija. Po 4 m. tarnybos vėl grįžo į laboratoriją tėvų namuose.

Mažai nutikimų buvo jo gyvenime iki pat 1957 m., kai atrado pirmąją iš 6 savo kometų - tuo patraukdamas žiniasklaidos, vietinių politikų (Arizonos senatoriaus, aplankiusio jį po kelių savaičių) bei Flagstaff esančios Lowell observatorijos (tos pačios, kurioje Clyde Tombaugh atrado Plutoną) personalo dėmesį. Juos sudomino žmogus be profesionalaus išsilavinimo ir kuklia įranga pasiekęs tai, ko nesugebėjo didžiausių pasaulio observatorijų astronomai. Jam pasiūlė darbą už nemažą 6000 dolerių per metus atlyginimą (atminkite, tai buvo 1958-ais!) Jo uždavinys buvo stebėti žvaigždžių judėjimą, tai ilgas ir kruopštus darbas matuojant be galo mažus žvaigždžių poslinkius daugelio metų periodais.

Tas darbas davė Robertui gerą dangaus sferos žinojimą, kuriam prilygti tegalėjo tik keli (jei tik jų buvo). Tai leido jam galimybę pradėti ruošti dangaus žinynus ir vadovus, pradžioje 1966-ais atspausdinus neįrištų lapų forma. Jis su jais dirbo be poilsio tam skirdamas visą laisvą laiką.

Pirmosios kometos atradimas

1957 m. spalio 18 d. verždamasis išbandyti dar net gerai nesumontuotą naująjį teleskopą, 26 m. amžiaus Robert Burnham'as teleskopo vamzdį atrėmė į Prescott'e esančių tėvų namų verandos turėklus. Jis kaip ir kitomis naktimis šniukštinėjo mažus dangaus plotelius ieškodamas objektų, kuriuos galėjo įtraukti į žinynus.

Tikėtina, kad tuo metu jo motina prie rašomojo stalo rašė laiškus. Ji buvo nykstančios rasės dalis - viena iš nuolat rašinėjančių į laikraščius. Ji godžiai „rydavo“ straipsnius ir replikuodama apie politiką ir religiją. „Ji buvo fanatiškai netikinti“, sakė jos duktė Viola Courtney. Ji darė kiek įtakos vietinio „Prescott Courier“ redaktoriams.

Tąnakt apie 22:30 Robert pastebėjo mažą šviesią dėmelę ten, kur nieko neturėjo būti. Tai buvo kometa. Robert paskambino į Lowell observatoriją ir pasiuntė telegramą į Harvardo universitetą. Lowell astronomai nesivargino tikrinti iki pat kitos nakties. Tuo metu Šveicarijos observatorija besiremdama kometų medžiotojo Paul Wild^*) stebėjimu keliomis valandomis anksčiau už Bernham, pasičiupo atradimo pirmenybę. Laimei, padėjo telegrama į Harvardą. Vėliau atėjo ir pavėlavęs Latyševo pranešimas iš Rusijos.

6-me dešimtmetyje kometų buvo atrandama nedaug (dabar iki 30 per metus), bet ir tada jos nepatraukdavo visuomenės dėmesio. Tačiau Arizonos laikraščiai padarė Bernham didvyriu. Spalio 28 d. straipsniai pasirodė „Arizona Republic“ ir „Phoenix Gazette“, kaip ir „Courier“. Kita sėkmės dalis buvo Lowell observatorijos dėmesys. Henry Giclas spalio 24 d. atsiuntė pasveikinimą ir pranešė spaudai. Amerikos paranoja dėl varžymosi su Rusija irgi „suko ratus“. Senatorius Barry Goldwater aplankė Burnham lapkričio 7 d. Jų pokalbis perduotas vietinės radijo stoties ir išsaugotas „Courier“ puslapiuose:

„Senatorių sudomino, kad kažkas su savadarbiu teleskopu aplenkė profesionalus 'dideliu astronominiu atradimu', kaip jis manė“, vėliau parašė Bernham'as. „Tačiau jį iš tikro apžavėjo mano teleskopo veidrodžio bandymas. Aš veidrodžio išlinkimą matavau iki kelių šimtųjų ar tūkstantųjų colio dalių tikslumo su įranga, sudaryta iš senos skardinės ir skustuvo ašmenų“.

Senatorius nustebino Bernham'ą pasiūlydamas jo dėdės Morris Goldwater, kadaise buvusio Prescott meru, 1882 m. įsigytą teleskopą. Robertas maloniai jį priėmė pažadėdamas, kad atradęs kitą kometą ją pavadins jo vardu. Pažado jis neišpildė. Po trijų mėnesių surasta kometa nepavadinta Goldwater'io vardu. Pagal įprastą procedūrą pirmoji kometa pavadinama atradėjo vardu. Tad jos pavadinimas Burnham kometa 1958a.

Tolimesnis likimas

Deja, jis labai pasitikėjo savo pozicija Lowell observatorijoje ir visad manė, kad ji turi paremti jo publikaciją, ar bent palaikyti iš profesinės pusės. Tačiau observatorijos vadovybė buvo sunerimusi dėl Burnhamų žinynų populiarumo. Juk jis neturėjo profesionalaus išsilavinimo. Priešprieša atsirado jau po 1958 m. vasario 3 d. straipsnio "Courier", kur buvo rašoma apie priėmimą į darbą. Kaip Burnham galėjo kalbėti be vadovybės leidimo!? Observatorijoje jis turėjo nuolat varžytis su partneriu Norm Thomas. Kartu tai buvo sėkmės priežastis ir NSF tesė finansavimą.

Tad Burnham juos spausdino pats ir vėliau pasirašė sutartį su Niujorko "Dover Publications" 3 tomų leidimui, kuris pasirodė 1978 m. Jis iškart susilaukė sėkmės ir apžvalgų "Sky & Telescope" bei kitur. Knygą įsigijo dešimtys tūkstančių mėgėjų. 10-15 tūkst. dolerių per metus honorarai viršijo jo Lowell atlyginimą.

Bet jo 20 m. trukę žvaigždžių judėjimo tyrimai ėjo į pabaigą ir nebuvo finansavimo kitiems darbams (observatorija buvo beužsidaranti). 1980 m. Burnham atleidžiamas. Observatorijos direktoriai 20 m. išdirbusiam darbuotojui tegalėjo pasiūlyti tik sargo vietą. Burnham išėjo nusiminęs, palaužtos dvasios. Per tą laiką jis su partneriu nustatė apie 9000 "judrių" žvaigždžių, 1500 asteroidų, keletą kometų ir apie 2000 spėjamų baltųjų nykštukių.

Likusiais metais Burnham teko rūpintis pajamomis, dažnai nereguliariomis. Jis nuolat aiškinosi su "Dover" dėl pardavimų, vertimų į kitas kalbas, specialių leidimų ir t.t. Rašė fantastinį romaną, bet jo nebaigė. Jo "Celestial handbook" tebepopuliarėjo. Būdamas geresnis verslininkas jis galėjo susižerti nemažai pinigų iš savo šlovės. Jis būtų laukiamas daugelyje paskaitų ir užimti svarbius postus bet kuriame šalies planetariume. Juk jis 20 m. vedžiojo delegacijas po Lowell observatoriją.

^*) Paulis Vildas (Paul Wild, 1925-2014) - šveicarų astronomas, Berno un-to Astronomijos inst-to direktorius (1980-91), pasižymėjęs planetų ir asteroidų, o taip pat supernovų atradimais. Tarp kometų išskirtina Vilda 2 (1978), kuri buvo „Stardust“ misijos, rinkusios kometos dulkes, tikslu (2004). Jo vardu pavadintas ir vienas asteroidų (1941).

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Moterys kosmose
Andromedos ūkas
Ateitis - elektrinės raketos
Svajokliai pried imperiją
Kankinys valdovas ir astronomas
Milijardai nežemiečių paieškoms
Klaidas Tombo: Jis atrado Planetą X
A. Čiževskio „vientisas gamtiškas subtratas“
N. Teslos tyrimų metodas ir pasaulėvaizdis
Stivenas Hokingas – nenurimstantis invalidas
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Edvinas Hablas: Jo vardu pavadintas orbitinis teleskopas
Herman Oberth: Raketų eros ištakose
Džekas Parsonsas: Per meilės orgijas į žvaigždes
Rodžeris Boskovičius: Aplenkęs savo laiką 
Nikola Tesla: Atradėjo gyvenimas ir palikimas
Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą?
Tolimų planetų nuotraukos
Merkurijaus baisioji tragedija
NASA tapsmas: istorija
Jis žuvo iki Gagarino...

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis