|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Likimo ironija
Skaitykite >>>> Jis atrado Planetą X Populiarių knygų autoriaus likimas buvo vingiuotas.
Mažai nutikimų buvo jo gyvenime iki pat 1957 m., kai atrado pirmąją iš 6 savo kometų - tuo patraukdamas žiniasklaidos, vietinių politikų (Arizonos senatoriaus, aplankiusio jį po kelių savaičių) bei Flagstaff esančios Lowell observatorijos (tos pačios, kurioje Clyde Tombaugh atrado Plutoną) personalo dėmesį. Juos sudomino žmogus be profesionalaus išsilavinimo ir kuklia įranga pasiekęs tai, ko nesugebėjo didžiausių pasaulio observatorijų astronomai. Jam pasiūlė darbą už nemažą 6000 dolerių per metus atlyginimą (atminkite, tai buvo 1958-ais!) Jo uždavinys buvo stebėti žvaigždžių judėjimą, tai ilgas ir kruopštus darbas matuojant be galo mažus žvaigždžių poslinkius daugelio metų periodais. Tas darbas davė Robertui gerą dangaus sferos žinojimą, kuriam prilygti tegalėjo
tik keli (jei tik jų buvo). Tai leido jam galimybę pradėti ruošti dangaus žinynus ir
vadovus, pradžioje 1966-ais atspausdinus neįrištų lapų forma. Jis su jais dirbo be
poilsio tam skirdamas visą laisvą laiką.
Pirmosios kometos atradimas
1957 m. spalio 18 d. verždamasis išbandyti dar net gerai nesumontuotą naująjį
teleskopą, 26 m. amžiaus Robert Burnham teleskopo vamzdį atrėmė į Prescott
esančių tėvų namų verandos turėklus. Jis kaip ir kitomis naktimis šniukštinėjo
mažus dangaus plotelius ieškodamas objektų, kuriuos galėjo įtraukti į žinynus.
Tikėtina, kad tuo metu jo motina prie rašomojo stalo rašė laiškus. Ji buvo
nykstančios rasės dalis - viena iš nuolat rašinėjančių į laikraščius. Ji godžiai
"rydavo" straipsnius ir replikuodama apie politiką ir religiją. "Ji buvo fanatiškai
netikinti", sakė jos duktė Viola Courtney. Ji darė kiek įtakos vietinio "Prescott
Courier" redaktoriams.
Tąnakt apie 22:30 Robert pastebėjo mažą šviesią dėmelę ten, kur nieko neturėjo
būti. Tai buvo kometa. Robert paskambino į Lowell observatoriją ir pasiuntė
telegramą į Harvardo universitetą. Lowell astronomai nesivargino tikrinti iki pat
kitos nakties. Tuo metu Šveicarijos observatorija besiremdama kometų
medžiotojo Paul Wild stebėjimu keliomis valandomis anksčiau už Bernham,
pasičiupo atradimo pirmenybę. Laimei, padėjo telegrama į Harvardą. Vėliau atėjo
ir pavėlavęs Latyševo pranešimas iš Rusijos.
6-me dešimtmetyje kometų buvo atrandama nedaug (dabar iki 30 per metus),
bet ir tada jos nepatraukdavo visuomenės dėmesio. Tačiau Arizonos laikraščiai
padarė Bernham didvyriu. Spalio 28 d. straipsniai pasirodė "Arizona Republic" ir
"Phoenix Gazette", kaip ir "Courier". Kita sėkmės dalis buvo Lowell
observatorijos dėmesys. Henry Giclas spalio 24 d. atsiuntė pasveikinimą i
pranešė spaudai. Amerikos paranoja dėl varžymosi su Rusija irgi "suko ratus".
Senatorius Barry Goldwater aplankė Burnham lapkričio 7 d. Jų pokalbis
perduotas vietinės radijo stoties ir išsaugotas "Courier" puslapiuose:
"Senatorių sudomino, kad kažkas su savadarbiu teleskopu aplenkė profesionalus
'dideliu astronominiu atradimu', kaip jis manė", vėliau parašė Bernham. "Tačiau jį
iš tikro apžavėjo mano teleskopo veidrodžio bandymas. Aš veidrodžio išlinkimą
matavau iki kelių šimtųjų ar tūkstantųjų colio dalių tikslumo su įranga, sudaryta iš
senos skardinės ir skustuvo ašmenų."
Senatorius nustebino Bernham pasiūlydamas jo dėdės Morris Goldwater,
kadaise buvusio Prescott majoru, 1882 m. įsigytą teleskopą. Robert maloniai jį
priėmė pažadėdamas, kad atradęs kitą kometą ją pavadins jo vardu. Pažado jis
neišpildė. Po trijų mėnesių surasta kometa nepavadinta Goldwater vardu. Pagal
įprastą procedūrą pirmoji kometa pavadinama atradėjo vardu. Tad jos
pavadinimas Burnham kometa 1958a.
Tolimesnis likimas
Deja, jis labai pasitikėjo savo pozicija Lowell observatorijoje ir visad manė, kad ji
turi paremti jo publikaciją, ar bent palaikyti iš profesinės pusės. Tačiau
observatorijos vadovybė buvo sunerimusi dėl Burnhamų žinynų populiarumo. Juk
jis neturėjo profesionalaus išsilavinimo. Priešprieša atsirado jau po 1958 m.
vasario 3 d. straipsnio "Courier", kur buvo rašoma apie priėmimą į darbą. Kaip
Burnham galėjo kalbėti be vadovybės leidimo!? Observatorijoje jis turėjo nuolat
varžytis su partneriu Norm Thomas. Kartu tai buvo sėkmės priežastis ir NSF tesė
finansavimą.
Tad Burnham juos spausdino pats ir vėliau pasirašė sutartį su Niujorko "Dover
Publications" 3 tomų leidimui, kuris pasirodė 1978 m. Jis iškart susilaukė sėkmės
ir apžvalgų "Sky & Telescope" bei kitur. Knygą įsigijo dešimtys tūkstančių
mėgėjų. 10-15 tūkst. dolerių per metus honorarai viršijo jo Lowell atlyginimą.
Bet jo 20 m. trukę žvaigždžių judėjimo tyrimai ėjo į pabaigą ir nebuvo finansavimo
kitiems darbams (observatorija buvo beužsidaranti). 1980 m. Burnham
atleidžiamas. Observatorijos direktoriai 20 m. išdirbusiam darbuotojui tegalėjo
pasiūlyti tik sargo vietą. Burnham išėjo nusiminęs, palaužtos dvasios. Per tą laiką
jis su partneriu nustatė apie 9000 "judrių" žvaigždžių, 1500 asteroidų, keletą
kometų ir apie 2000 spėjamų baltųjų nykštukių.
Bet jo pajamos mažėjo, jis buvo nevedęs ir nuolatinėje depresijoje vis labiau toldamas nuo giminaičių ir kelių draugų. 1985 m. jis staiga dingo iš savo kuklaus Flagstaff buto. Po 7 m. policija jį rado beviltiškai klaidžiojantį Newport paplūdimyje - susivėlusį ir pasimetusį. Psichinės ligos paveiktą priglobė sesuo. Phoenix mieste. Bet 1986 m. jis dingo iš jos namų ir 5 m. apie jį nebuvo girdėti. Manoma, kad jis apsistojo San Diego apgriuvusiuose namuose pagyvenusiems ir pardavinėjo kačių piešinius Balboa parke. 1993 m. kovo 9 d. jis pateko į Mercy ligoninę su širdies liga, jo koja gangrenavo, plaučiuose pneumonija, buvo išsekęs iš alkio. Barzdotas, įdegęs nuo ilgo buvimo saulėje. Kovo 20 d., gydytojams atsisakius operuoti, mirė nuo trombo. Jam tuo metu buvo 62-eri. Pagal socialinio draudimo kortelę nustačius, kad jis tarnavo Oro pajėgose, kūnas buvo perduotas karo kapines kremavimui. Marmurinis lenta su jo vardu kabo Poit Loma Fort Rosecrans nacionalinėse kapinėse. Niekas nepastebėjo, kad jo vardas joje užrašytas klaidingai dėl klerko klaidos mirimo liudijime. Jo sesuo virš 2 m. nežinojo apie jo mirtį. Ir dar beveik metus ieškojo, kur jis mirė. Šio žmogaus gyvenimas tikra likimo ironija. Tiek daug paveikęs širdžių, jis liko raktiškai nepastebėtas pasaulyje. Astronomai mėgėjai žavėdamiesi jo knyga nieko neįtarė apie liūdną autoriaus likimą. Daugelis jį tapatino su Robert Burnham, "buvusiu "Astronomy" redaktoriumi. Jo "Celestial Guide" tebėra populiarus, nors ir senstelėjęs (dėl Žemės ašies svyravimų). Keletas bandė paruošti atnaujintą leidimą, bet neįstengė. Parengė Cpt.Astera's Advisor Papildomai skaitykite:
|
