Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Nežinoma pirmapradė jėga  
 

Visi girdėjome, kad žemynai juda (dreifuoja). 1967-ais atlikti matavimai rodo, kad Pietų Amerika tolsta nuo Afrikos po 15-18 colių per metus.

Prisišvartavo?
Jei teisinga amerikiečių geologo Dž. Selibio hipotezė, tai rytinė Aliaskos dalis kažkada nepriklausė Amerikos žemynui. Ištyręs kai kurių uolienų magnetizmą, sudėtį ir suakmenėjusias išnykusių organizmų liekanas, padarė išvadą, kad dalis, besiribojanti su Britų Kolumbija (Kanada) su valstijos sostine Džūnu, kažkada priklausė Australijai. Prieš 375 mln. metų šis sausumos gabalas atskilo nuo Australijos ir, perplaukęs Ramųjį vandenyną, trumpam stabtelėjo Peru pakrantėje. Vėliau jis patraukė į šiaurę, pakeliui pasigrobdamas dalį Kalifornijos pakrantės ir galiausiai „prilipo“ prie Aliaskos.

Manoma, kad kadaise Žemėje tebuvo vienas žemynas, Gondvana, egzistavęs kažkur prieš 750-530 mln. m. Bet kur jis prapuolė – negalėjo juk išgaruoti? Superžemyno suskilimo priežastimi galėjo būti tik kosminio mastelio kataklizmas. Geologai kelia mintį, kad prieš daugelį tūkstančių metų vandenynų vandens lygis pakilo keliais metrais. Bet iš kur Žemėje staiga atsirado tiek papildomo vandens? Ar negalėjo iš kosmoso? Juk padangę kartais perskrodžia kelių kubinių kilometrų apimties „skraidantys ledkalniai“ - kometos. O jei viena jų neprasilenkė su Žeme? Jos ledas, įsirėžęs į planetą, ėmė tirpti, o vandens lygis kilti – ir po vandeniu atsidūrė daugelis pakrančių...

Beje, apie katastrofas (ir ne kartą) mini „Apreiškimas Jonui“: „...kai kiekviena sala pabėgo, o kalnų neliko“ (Apr. 04:20). Įsiskaičius atidžiau, galima suprasti, kad ten kalbama apie kosminius reiškinius. Įsivaizduokime, kas įvyktų, jei pro Saulės sistemą pralėktų mirusios žvaigždės „pamesta“ planeta – tarkim, Neptūno dydžio (17,2 karto masyvesnio už Žemę)? Ar neverta dabar primininti legendas apie Nabiru planetą?

Argi ne tokią planetą Jonas vadino „velniu“, kuris Žemę paveikia kelis kartus. Tačiau vėliau Viešpats jį pririšo auksine grandine (t.y., ji ėmė suktis aplink Saulę). Kai kurie tyrinėtojai mano, kad „velnias“ skraidė maždaug prieš 12,5 tūkst. m. ir būtent jis kaltas, kad tarp Jupiterio ir Marso suskaldė planetą (iš kurios ir atsirado tie patys „skraidantys ledkalniai“ – planetos likučiai). Marse, kai „velnias“ lėkė pro jį, susidarė tūkstančio kilometrų ilgio kanjonas – traukos jėga išrovė visą paviršiaus juostą. O ir iš Žemės, kai „velnias“ pasirodė greta, galėjo būti išplėštas gabalas – ir dabar toje vietoje Ramusis vandenynas. Paplitusi hipotezė, kad iš to gabalo susiformavo Mėnulis (žr. apie Mėnulio susidarymą). Kartu suskilo ir superžemynas (skaitykite Svetima planeta išjudino žemynus), - ir taip poliarinėje srityje atsirado „pabėgusi“ sala, Antarktida. Ji pamažu pasidengė ledais. O juk iki tol joje bujojo gyvenimas – 520 nuo pietų poliaus rasta senovinio krokodilo kaukolė. O juk šie gyvūnai šalčio nepakenčia!
(Taip pat skaitykite apie dinozaurus Antarktidoje, o taip pat Antarktida - tai Atlantida?)

Tame pat „Apreiškime Jonui“ yra užuominų, kad kai kurias žinias žmonija galėjo gauti išbaigtu pavidalu. Iš ko? Matyt, iš anksčiau egzistavusių išsivysčiusi civilizacijų. Bet kur? Galbūt, toje pačioje Antarktidoje. Tai, kad tai galėjo būti mitinė Atlantida, sufleruoja jau Platonas – juk nugrimzdusios šalies plotas buvo 30x20 tūkst. stadijų (stadija = 185 m). Be to turkų admirolo Piri Reinso 1513 m. žemėlapyje Antarktida vaizduojama be ledų (žr. >>>>>).

Tos teorijos buvo įsitvėręs ir A. Hitleris su „Ahnenerbe“ tyrinėtojais, į pietų polių siuntę į kelias ekspedicijas (žr. apie nacių Šambalos paieškas). Po jų povandeninio laivyno vadas admirolas Denicas pareiškė: „... radome rojų žemėje... Vokiečių povandeninis laivynas didžiuojasi, kad kitame pasaulio gale fiureriui pastatė neįveikiamą tvirtovę“. Keistai atrodo, bet juk Antarktida buvo susidomėję ir tarybiniai „specai“. Ir kai kurie JAV ir rusų lakūnai galėjo kautis tame rajone... tik ta informacija kol kas kruopščiai slepiama...

Kas privertė suskilti Pirmąją žemę (Gottsland ar Pangaea) ir pradėti žemynų dreifą?
Viena galimybių - požeminės srovės.
Tačiau tai gerai paaiškina tai, ką regime, bet mažai tinka kaip pirminė jėga, suskaldžiusi superžemyną. Buvo siūlomas ir pro šalį skriejusios kometos variantas. Kalbėta apie "pusiausvyros sutrikimą" dėl viename žemyne susikaupusios masės, kuri galėjo sukelti Žemės "svyravimą" sukantis apie savo ašį. O priimtiniausia hipotezė, kad skilimą sukėlė Continent magnetinio poliaus pasislinkimas - tačiau to neįmanoma patikrinti. Nėra jokio patikimo atsakymo.

Spėjama, kad toji jėga "suveikė" vienąkart kažkur netoli Izraelio ar al-Džafro. Jokie fizikos dėsniai nepažeidžiami Gottsland'o kontinentų dreifo teorijoje, tačiau yra sunkumų su Pangėja. Be to Gottsland teorija nepaaiškina kalnų ir upių susidarymo. Joje negalimas kontinento skilimas dėl magnetinių polių pasislinkimo. Tada būtų įvykęs sukinys stačiu kampu ir Amerikos žemynas negalėtų būti dabartinėje vietoje.

Biblijoje sakoma, kad pradžioje Dievo žodžiu žemė buvo sutverta, o vėliau padalyta (Pr. 10:25): "Eberui gimė du sūnūs: pirmojo vardas buvo Pelegas, nes jo dienomis buvo padalyta žemė". Tačiau neužsimenama, kaip tai galėjo būti padaryta (ar nutikti).

Bet ir Biblija, ir mokslas sutinka, kad pradžioje buvo viena sausuma. Kada ji suskilo? Pagal mokslą - Pangėja skilo prieš milijonus metų. Pagal Bibliją - Gottsland padalinta Pelego laikais, t.y. pagal Biblijos chronologiją - prieš 6000 m. Bet prieš 6000 m. įvykęs skilimas reikštų didelę destrukciją, o istorija rodo, kad iki to meto jau egzistavo civilizacija.

Mokslas tvirtina sausumos skilimą įvykus prieš 465 mln. metų. Ši data išvedama pagal nuosėdų sluoksnį vandenyno dugne - 1,5 cm per metus.

Minėti 1967 m. matavimai duotų 4 mln. metų, o 1971-72 m. matavimai iš palydovų (11 colių) reikštų apie 6 mln. metų. ZGPS duomenys rodo dreifavimo lėtėjimą. GPS duomenų ekstrapoliacija duoda, kad Afrika ir P. Amerika atsiskyrė maždaug prieš 87-82 tūkst. metų.

Tad yra įtikėtina, kad skilimas galėjo nutikti "Pelego" laikais, t.y. gana neseniai. Be to, atominiai matavimo metodai yra ginčytini, kai laikotarpis yra per 10 tūkst. metų ir jie priklauso nuo šviesos greičio. Nuo CDK priklauso atominio laiko periodai, Planko konstanta, Rydberg'o konstanta ir radioaktyviojo skilimo greitis. Atominiai procesai lėtėja. Šviesos greitis mažėja.

Kaip pavyzdį paimkime "Tvėrimo akmens" iš Mėnulio tyrimus. Gama datavimas sako jį esant 4 mlrd. metų senumo. Tačiau jame rasti struktūros elementai, negalintys susidaryti vienu metu. Tad gama metodas negali būti tikslus.

Prieš 20 m. mokslininkai manė, kad reikia milijonų metų naftai susidaryti. Tačiau dabar naftą laboratorijoje galima sukurti per pusdienį - tiek iš organinių, tiek iš neorganinių medžiagų.

1915 m. Alfredo Wegener‘io *)„Žemynų ir vandenynų kilmė“, patvirtindama žemynų dreifavimo teoriją, telkėsi įvairių mokslo sričių duomenis. 1910 m. jis svarstė, ar žemynų kontūrai sutampa atsitiktinai. Vėliau juos sudėliojo į vieną žemyną, kurį pavadino Pangėja (gr. „visa žemė“). Jis iškėlė idėją, kad maždaug prieš 250-200 mln. jis ėmė skilti ir jo dalys lėtai tolti.

Tą teoriją patvirtina giminingos augalų ir gyvūnų rūšys vandenynų skiriamuose kraštuose. Pvz., mezozaurų fosilijos, rastos tik pietų Afrikoje ir Brazilijoje. Tačiau Wegener‘io darbų nepripažino to meto geologai, nes, atseit, jis nepateikė mechanizmo, galėjusio sukelti tą slinktį. Wegener‘is mirė 1930 m., - ir tik po 30 m. plokščių tektonikos teorija patvirtino jo hipotezę.

*) Alfredas Vegeneris (Alfred Lothar Wegener, 1880-1930) – vokiečių poliarininkas, geofizininkas ir meteorologas. Geriausiai žinomas dėl žemynų dreifavimo teorijos (1912), kuri nebuvo pripažinta iki pat 6-o dešimtm., kai tapo tektoninių plokščių modelio pagrindu. Dalyvavo ir vadovavo ekspedicijose į Grenlandiją, - per paskutinę (1929-30) ir žuvo. Jo garbei pavadintas krateriai Mėnulyje ir Marse; jis pavaizduotas Austrijos pašto ženkle (1980).
Tačiau savo laiku buvo garsus meteorologijos, o ypač atmosferos fizikos srityje. Daug prisidėjo prie viesulų tyrinėjimų, išleido kelis vadovėlius ir monografijas. Žinomiausias darbas - „Atmosferos termodinamika“ (1911).


Išminties šaltinis

Jobo knyga rodo poreikį išminčiai ir skirtumą tarp žinių ir išminties. Jobo draugai bandė rasti argumentus Jobo kančioms. Jų kalbos rodo žinias, bet ne išmintį - ir jų pastangos buvo bergždžios.

Jobas nežino, kodėl jis kenčia, bet įsitikinęs Dievo teisingumu. Jis supranta, kad Dievas yra visos Išminties šaltinis. Jis sako, kad žmogus turi panaudoti visus dalykus, kad palengvintų gyvenimą.

Jis gali iš žemės gelmių išgauti brangakmenius. Jis gali statyti miestus, auginti javus, naudoti Žemės išteklius, bet negali suvaldyti savo liežuvio. Žmogus negali suprasti Gamtos jėgų, bet moka jas panaudoti. Dabartiniai žmonės elgiasi lygiai kaip Jobo draugai. Jie atmeta stebuklus - ir tai leidžia jiems neigti Bibliją.

Galime tik stebėtis, kiek nedaug žino žmonės. Paimkime elektrą, laikomą elektronų srautais. Tačiau nėra patenkinamo elektrono apibrėžimo - nebent naudojant dalelių su krūviais terminus. Žaibas apibrėžiamas nevaldoma elektros energijos iškrova, tačiau energija apibrėžiama matematiškai laiko iš šviesos greičio lygtimi. Galima aprašyti, kaip energija (ar elektra) elgiasi valdomoje aplinkoje. Ją galima naudoti ir perduoti, bet neįmanoma apibrėžti.

Galima apskaičiuoti įelektrintų dalelių magnetinį poveikį, bet nepavyksta jo apibrėžti. Galima "įmagnetinti" geležį, bet ne aliuminį. Tačiau aliuminis su 3% geležies priemaiša tampa "supermagnetu" - bet kodėl taip yra tiksliai nežinoma. Nėra magnetizmo apibrėžimo ar jo pagrindinio principo paaiškinimo.

Tarp žmonių (bei gyvūnų) irgi veikia magnetizmas.

Gravitacija - dar viena neapibrėžiama galia. Ją galima įrodyti, išmatuoti ir panaudoti lygtyse - bet ne apibrėžti.

Kaip ir molekulių pasikeitimų. Chemikai gali aprašyti, kaip reaguoja chemikalai. Bet sumaišius medžiagas vienąkart galime gauti viena, o kitą - kita.

O kas yra gyvybė? Galima pažvelgti į akis ir pamatyti meilę, neapykantą, baimę, džiaugsmą, liūdesį ir kitas emocijas - bet nepasakysime, ką jos regi. Kas yra toji kibirkštis, kuri padaro mus gyvomis būtybėmis?

Šviesa, tai energijos, kaip dalelių (fotonų) srautas; bet tuo pačiu ir banga. Bet tai tiesioginis prieštaravimas paties mokslo pagrindiniams principams - dvi formos (matavimai) vienu metu. Tai visiška anomalija. Atmosferoje ir erdvėje šviesa sklinda kaip radijo bangos. Tačiau tuo pat metu elgiasi taip, tarsi būtų kietos dalelės. Kas tie fotonai?

Mokslininkai atmeta stebuklus, nes mano, kad visus reiškinius gali paaiškinti mokslas. Tačiau matėme, kad mokslo pagrindai yra neapibrėžti. Biblija tvirtina, kad Kristus darė stebuklus - tai Dievo viršenybės virš visko įrodymas.

Gravitacija: Jis ėjo virš vandens [Mt 14:26, Mk 6:4, Jn 6:19]. Net jo Žodis leido Petrui eiti vandeniu [Mt 14:28-29]

Magnetizmas: Jo žodis patraukdavo tūkstančius. Žmogaus širdis nuolat pripildyta blogio [Pr 6:5], bet į ją įėjus Jėzui, pasikeičia.

Molekulių judėjimas: Jėzus vandenį paverčia vynu [Jn 2:1]

Gyvybės procesas: Jis liepia Lozoriui keltis ir išeiti iš kapo [Jn 11:43]. Jis įveikė mirtį ir gydė sergančiuosius.

Elektra: "Kai jis ateina, žaibuoja" [Mt 24:27], Jis yra "jėga", kuri laiko kartu visus daiktus.

Šviesa: "Jėzus yra pasaulio šviesa" [Jn 8:12]

Laikas: Jis yra alfa ir omega, pradžia ir pabaiga [Apr 1:1]. Jis buvo prieš sutvėrimą, ir jo karalystė nesibaigs.

Literatūra

  1. Peter Cattermole, Patric Moore. The story of the Earth, 1985
  2. Cesare Emiliani. Planet Earth: Cosmology, Geology and the Evolution of Life and the Environment
  3. Robert S.Dietz The breakup of Pangea
  4. H.H. Hess. Sea Floor Spreading
  5. Paul Davies, ed. The New physics, 1989
  6. Ira M. Freeman. Physics made easy, 1990
  7. S. Hawking. A brief history of Time: From big bang to Black Holes
  8. J.T. Fraer. Time: The familiar stranger, 1987
  9. R.Morris. Times Arrows: scientific attitudes toward time, 1985
  10. R.C. Birkebah, J.P.Dawson. Thermal Radiation Properties of Lunar Material, 1970
  11. B. Setterfield. The Velosity of Light and the age of the Universe, 1983
  12. B. Setterfield. The atomic constants and Dynamic time, CDK Model Sumamry for Critically damped curve
  13. Sir Harold Jeffrery. The Earth

Papildomai skaitykite:
Atlantidos paieškos
Doppelganger efektas
Požeminis Paryžius
Legendinė Ofyro aukso šalis
Nepaprastos vandens savybės
Kinija: Dropa skrituliai
Žmonių rasės tyrinėjimas
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
S. Hokingas - nenuilstantis invalidas
Vorų pramotė pagrobė ugnį
Prasiplečia gyvybės ribos
Niobė - suakmenėjusi deivė
Moteris su dviem leopardais
Keistas sprogimas Jukone
Paslaptingas "tamsusis srautas"
Menas matyti tolimą praeitį
Elohimų alchemija
Duobių kaspinai Peru
Kur veda lėjos?
"Sutvėrėjo" žemėlapis
Daugiaveidis Marsas
Tunguskos sprogimas
Šventieji akmenys
DM=XF

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt puslapis
Vartiklis