Pratęsiame inkognito žinučių achyvo publikavimą (taip pat žr. >>>> ). Tekstas nežymiai redaguotas NSO.LT redaktoriaus.

Pirma dalis  |  Antra dalis  |  Trečia dalis  |  Ketvirta dalis  |  Penkta dalis

__________2005-11-04__________

1974 m. buvau atviliotas į nuošalią miškingą vietovę ir pagrobtas ateivių.

Darbindamasis į naują darbovietę, susipažinau su Piliečiu X, - įsikalbėjome ir jis tarp kitko pasiūlė sudalyvauti eksperimente, tačiau nepasakė kokiame. Sutikau ir pamiršau apie tai...

Vasaros pabaigoje vieno sekmadienio pavakarę jis atvyko pas mane ir paprašė nuvežti jį mano motociklu JAWA į vieną vietą, kur jis turėjo su kažkuo susitikti. Nors ir buvau pavargęs, grįžęs iš tolimos kelionės,- sutikau. Miško aikštelėje po kelių valandų supykau ant jo, kad jis tempia laiką ir norėjau važiuoti namo, bet jis išsitraukė ginklą (sportinį pistoletą), mat dar dirbo ir šaudymo treneriu (puiki galimybė ateiviams) ir pasakė, jog ten būsiu tiek, kiek jam reikės. Pamatęs mane sutrikusį (įdomu, ką padarytų bet kuris iš mūsų), jis atlyžo ir pasakė, jog jei jie neatvyks iki 12 val. Nakties, galėsiu važiuoti namo (net ir saviems nepraneša tikslaus atvykimo laiko, matyt, nelabai pasitiki).

Nebuvo kas veikti, prisėdau, jis pamatęs, jog man šalta (buvo vėlus vakaras), numetė man striukę, kurią išsitraukė iš to paties krepšio kaip ir ginklą. Apsirengęs ją, atsirėmiau į medžio kamieną ir nepajutau kaip įtampa ir nuovargis padarė savo ir aš užsnūdau. Pabudau nuo kažkokių garsų, mėnulio šviesoje pamačiau, kaip atokiau nuo manęs X kalbasi su 4-iais žemo ūgio, smulkaus sudėjimo vyrais, apsirengusiais vienodais languotais švarkais, ant krūtinės jiems tabalavo kažkokie ginklai, panašūs į mūsų automatus. Jie tarpusavyje kalbėjosi man nesuprantama melodinga kalba, retsykiais parodydami į mano pusę. Supratau, jog jie mano, kad aš dar miegu, ir nusprendžiau staigiu šuoliu dingti miško tankmėje. Staigiai pašokęs susidūriau su dar vienu, kuris buvo, tikriausiai, sargybinis, jam net ginklas iškrito iš netikėtumo, o man pavyko jį pirmam nutverti.

Likusieji nukreipė savo ginklus į mane, o aš net nežinojau, kaip naudotis taip netikėtai įgytu ginklu. Po trumpų grumtynių buvau įveiktas ir pristatytas į rūke skendintį lėktuvo pavidalo erdvėlaivį, kuris dunksojo miško aikštelėje. Taip aš patekau pas juos.

__________2005-10-17 5:57 pm__________

Laive jie mane paliko patalpoje, panašioje į lėktuvo AN-2 saloną, o per ovalias dureles visi sugužėjo kažkur giliau. Jų išvaizda absoliučiai nesiskyrė nuo žmonių, netgi ir apsirengimo stilius. Tie švarkai, matyt, buvo savotiška uniforma. Tik jų žemesnis ūgis - aukščiausias iš jų nesiekė 1,5 m, ir svoris - jie nesvėrė daugiau 50 kg. Man buvo 25 metai, aš svėriau virš 75 kg ir fiziškai buvau pranašesnis už bet kurį iš jų, bet bijojau jų ginklų. Laivo vidus buvo gana aptrintas, krėslai buvo man per maži, štampuoti kažkokio pilkšvos spalvos metalo; kitame patalpos gale buvo kažkas panašaus į pultą su aukštyn iškelta magneto formos lenkta plokštės juosta. Laivas, atrodo, vis dar stovėjo vietoje, man toptelėjo mintis, kad jei manęs nesaugo, tai galiu laisvai iš čia pasišalinti. Nudžiugęs stvėriau durų atidarymo svertą (kaip primityvu, pagalvojau) ir patraukiau jas į save, jos lengvai atsidarė ir aš vos neiššokau laukan, tačiau pamačiau, kad čia kažkas ne taip, laivas kabojo maždaug 2000 m aukštyje, mėnulio apšviestoje balzganoje šviesoje dalinai paskendę rūke matėsi keliai, pavieniai namai, kuriuose ramiai miegojo žmonės. Išgirdau garsų juoką ir atsisukęs pamačiau juos linksmai nusiteikusius, bet man nuo to geriau netapo, visas buvau apimtas streso ir nežinau ką būčiau padaręs, jei tai būtų galima pabaigti, bet savisaugos instinktas neleido baigti viso to iššokant per dureles laukan. Gana grubiai vienas iš jų stumtelėjo mane į vieną iš ankštų krėslų ir mano smegenyse suskambėjo jo paliepimas sėdėti ir niekur nejudėti, neliesti durų, nes laivas kyla į kosminę erdvę ir atidaręs duris žūsiu. Kažkodėl pajutau, jog ir aš galiu jam atsakyti mintimis. Jis liepė palaukti kol užsikraus jų vertimo prietaisas -tada galėsime bendrauti įprastai, nes lįsti į mano mintis jiems draudžia etika, tai įmanoma tik ekstra atvejais, koks ir buvo šis.

Lengviau atsidusau, nes supratau, jog jie su manimi nesielgs kaip su gyvuliu.

__________2005-10-17 7:06 pm__________

Vėl likau vienas, nors ir buvo prisakę nejudėti, mano dėmesį patraukė keistasis pultas ir virš jo iškilusi metalo juostos arka, tad aš neatsispyriau pagundai pašnipinėti, kas tai yra. Pulte mirgėjo įvairiaspalvės švieselės ir pačiame centre žalia šviesele švietė kažkoks stambus mygtukas. Besilenkiant prie jo, mano galva pateko į arkos zoną ir aš išgirdau kažkokius garsus, vos tik atitraukiau galvą, jie iš karto dingo. Dar kartą pasilenkęs, išgirdau juos tarpusavyje besišnekančius, matyt, prietaisas jau buvo pradėjęs savo darbą ir dabar viską stropiai vertė į lietuvių kalbą. Bet tuo laiku netyčia nuspaudžiau žaliąjį jungiklį ir išgirdau aerouosto dispečerio balsą. Jis kažką informavo, jog mato NSO, pasakė koordinates, azimutą ir aukštį, 37 000 metrų. Oho, pagalvojau, kaip greitai, o atrodo, kad net nejudame. Bet mano tyrinėjimus piktai nutraukė atėję jie, kurie pasakė, kad buvau išjungęs erdvėlaivio maskavimo sistemą ir mus galėjo numušti raketa, - būtume visi žuvę, tu taip pat,- pasakė jie man. Už tai būsi nubaustas, uždarysime tave kuriam laikui į pašto dėžutę,- pagrasė man. Nors ir nežinojau kas tai, bet, matyt, nieko gero,- pagalvojau.

- O dabar paimsime kraujo mėginį,- nebijok turime žemietiškų įrankių ir parodė nemažą švirkštą.

__________2005-10-18 7:17 am__________

Procedūra nebuvo maloni, bet mėginį kraujo paėmė. Dabar su manimi liko vienas iš jų ir, man dar laikant užspaustą veną, jis pradėjo pasakoti, jog jų laivas yra tyrėjų, kad jie žemę tiria jau 5000 metų, bet jų civilizacijoje į valdžią atėjo grupė piliečių, kurie reikalauja greitų rezultatų kolonizuojant žemės planetą. Artimiausiais dešimtmečiais turi būti sumažintas žemiečių gyventojų skaičius, - na likti tik toks, kurį nesunku būtų valdyti ir kuris galėtų aptarnauti ir aprūpinti maistu ir prekėmis būsimuosius kolonistus. Yra keletas būdų tam tikslui pasiekti. Tiesioginė invazija atmetama, nes per brangiai kainuotų ir gali būti daug gyvosios jėgos nuostolių. Mes esame išsivysčiusi rasė ir todėl turime standartinius projektus tokio tipo, kaip jūsų, planetų kolonizavimui, jie daug humaniškesni už tiesioginius karinius veiksmus.

Mano būsena ir taip buvo stresinė, tad išgirdus dar tokias naujienas aš tiesiog įsiutau, pasakiau jog mes nebijome jų, skraidančių su tokiais sušiktais nusenusiais lėktuvais, mes turime galingų ginklų, patyrusias armijas, mūsų politikai susivienys, o armijos smogs jų kolonistams tokį smūgį, kad likę net nepajus kaip atsidurs namuose. Ir. Aplamai. ko nepasirodote, kodėl neinate derybų su mūsų vyriausybėmis, ir kokie jūs kariai, jei jums ne gėda užpulti silpnesnę civilizaciją, palaukite dar 20-30 metų, mes sparčiai vystomės ir per tą laiką mes jus pasivysime, o gal net pralenksime.

Jis pasakė jog eina perduoti mano atsakymą vadui, aš supratau jog meluoja, nes viskas kas buvo čia kalbama, buvo girdima ir ten. Bet jis atsistojo ir dingo už ovalių durelių, aš vėl likau vienas.

__________2005-10-18 9:43 am__________

Kurį laiką man atrodė, jog aš tik sapnuoju, kad toks absurdas tikrovėje neįmanomas, aš skaudžiai įsignybau sau į ranką pajutau, be to, jutau dar ir perštinčią nuo adatos dūrio ranką.

- Na tai nors ir niūri tačiau vis dėl to tikrovė, be to, mane apėmė atsakomybės jausmas, supratau, jog pagal mane jie gali spręsti apie visus žmones ir nusprendžiau, kas bebūtų, išlikti tvirtam. Pirmiausia atsikėliau ir vėl nuėjau prie „vertėjo" pašnipinėti, apie ką jie kalbės, numaniau, jog jie nežino, kad aš jau žinau, kaip jis veikia, nes kitaip būtų išjungę.

- Hardas, sugadins mums visą reikalą, operacijoje turėjo dalyvauti jis pats, o pakišo mums tą nevykėlį (tas nevykėlis supratau buvau aš). Na, šiaip ar taip preparatą jam suleidome be jokių komplikacijų, dabar tik laiko klausimas, inkubacinis periodas pagreitintas katalizatoriais.

- Na, tegul ateis jis čia, aš pats su juo pasikalbėsiu,- kažkas, matyt jų vadas, pasakė.

Aš supratau, jog jie netrukus bus čia ir kaip niekur nieko atsisėdau į savo vietą.

__________2005-10-18 5:25 pm__________

(Pirmiausiai noriu padėkoti tiems, kas mano, jog čia rašau citatas iš knygos, žinot, man pakišote mintį, o gal man tikrai parašyti knygą? Nors gėda būtų aprašyti tikrai man atsitikusį dalyką, jį pavaizduojant kaip kūrybą, labai jau primityvu būtų. Na ką gi tęsiu toliau:)

Atėjo jie jau dviese, pasakė, jog turėsiu kalbėtis su erdvėlaivio vadu, ir liepė eiti jų priekyje. Laivas aiškiai nebuvo pritaikytas mano ūgiui, apsidžiaugiau, kai patekome į erdvesnę patalpą, matyt, čia ji ir buvo kajutkompanijos vietoje.

Vadas kurį laiką žiūrėjo į mane nepratardamas nei žodžio. Po nejaukios pauzės jis man pasakė, jog mums, žemiečiams, ruošiamasi paskelbti karą, bet jį būtų galima nutolinti arba atidėti iki šimtmečio pabaigos, su sąlyga jeigu aš sutiksiu įvykdyti jų užduotį, bet tai privalėsiu padaryti savo, o ne jų valia. Aš atsakiau, jog savo valia nesiruošiu vykdyti jų užduočių, nes jau vien tai, kad esu čia, prieštarauja bet kokiam laisvos valios apreiškimui. Be to, kaip žemės pilietis, reikalauju, kad užmegztumėte ryšius su žemės vyriausybėmis, o aš galiu jums tarpininkauti.

- Taip, mes visa tai padarysime- atsakė jis, tačiau, pirma tu įvykdysi tau skirtą užduotį, o po to, kai tai įvyks, mes, pagal tuos rezultatus turėsime jūsų vyriausybei spaudimo įrankį. Gal net sutiksime, kad tu tam tarpininkautum - pabaigė savo kalbą, vadas.
-Man reikia laiko pagalvoti - tariau aš, matydamas, jog viskas krypsta į blogą pusę.
-Apmąstymui skirtas laikas štai,- tarė jis ir apvertė smėlio laikrodį, - kai išbirs paskutinė smiltelė, turim žinoti tavo atsakymą, gali prisėsti, ir jis ranka parodė sukamą krėslą.

__________2005-10-19 9:57 am__________

{ Atleiskit, aš maniau, jog čia rimta publika, aš ketinau aprašyti įvykį, kuris mane sukrėtė, dėl kurio buvau ilgus metus depresijoje, nes žinojau ir žinau tai, ko jūs nežinote ir tenoriu informuoti apie pavojų, kuris jau yra ištikęs visus žmones, ir man nėra labai svarbios atskiros detalės (juk praėjo virš 30 metų ir, be to, ar įsivaizduojate kokiame strese buvau ir aš juk ne lakūnas-bandytojas, kad kaip kompas užfiksuočiau visas smulkmenas), kaip smėlio laikrodis ar dar kažkokia smulkmena, žmonės įsivaizduoja, kad jei jau skraidanti lėkštė, tai jau kažin kas turi būti ekstraordinaraus jos interjere ir eksterjere, o pamatytumėt, kad ten nelabai jau viskas taip, kaip įsivaizduojate. O gal galvojate, jog aš turėsiu kokią nors naudą, iš to jeigu aš jums prikabinsiu makaronų ant ausų? Galiu istoriją užbaigti ir nepasakodamas visų smulkmenų, keliais žodžiais, jeigu neturite kantrybės klausyti visko iš eilės. Nujaučiu, kad papasakodamas šią istoriją, galiu aš užsitraukti nemalonę iš tų jėgų pusės, kurios suinteresuotos, kad šis reikalas liktų viešai nežinomas (jos įsitikinę, kad patikimai užblokavo mano atmintį, bet nenumatė vieno atsitiktinumo) Tad norėčiau sužinoti ar tai jums labai svarbu ir man pasakoti toliau ar pakaks apsiriboti tuo ką papasakojau, aš nenurašinėju jokios knygos, kaip kas manote, o jei taip esate įsitikinę, siūlau susirasti ją ir perskaityti, man nereikės vargintis aprašinėjant įvykius. Informacijos gavote ir taip daugiau, nei leidžiama atskleisti.

Pagarbiai, inkognito }

__________2005-10-19 11:40 am__________

- Laukiam tavo atsakymo, - parodė jis į byrančias paskutines smilteles.
- Galite mane priversti, nes aš esu jūsų belaisvis, tačiau savo laisva valia atsisakau su jumis bendradarbiauti ir vykdyti užduotis.
- Suprask, tai tėra formalumas, mes turime prisilaikyti visatos įstatymų, o tu mus verti imtis kraštutinių priemonių, kvailai užsispirdamas, nes užduotį tu privalėsi įvykdyti bet kokiu atveju,- jo tonas tapo atvirai grasinantis. - Na, gerai, mes daug metų simuliuojame veiklą, nes, atvirai pasakius, mūsų tyrinėtojų grupė jaučia simpatiją žmonių rasei, tačiau pasikeitus mūsų politinei situacijai, mes privalome padaryti kažką esminio, nes vietoje mūsų atsiųs kitus, kurių veikla jums bus pražūtinga, o ir mums iš to nebus nieko gero. Tau, kraujo paėmimo metu mes, jau suleidome preparato dozę, ir tavo kraujuje jau cirkuliuoja uždelsto veikimo mirtini nuodai, kurie per jūsų pusmetį tavo organizmą numarins, jeigu mes per tą laiką nesuleisime priešnuodžius.
- Pusmetis ilgas laiko tarpas, per tą laiką gali daug kas pasikeisti, - atsakiau jam, nesirengdamas nusileisti jo reikalavimams.
- Na ką gi renkis „ekskursijai"- jei jau toks esi nesukalbamas.

Iš kitos patalpos atnešė kombinezoną, kurį liepė man apsirengti, uždėjo skaidrų šalmą ir atnešė panašų į termosą skysto deguonies indą. Aš nesusivokdamas žiūrėjau į visus tuos pasirengimus.

- Kam visa tai?- paklausiau
-Tau - atsakė vadas, - visatos įstatymas draudžia nugalabyti žemietį, bet nieko nesako, jog negalima jo išlaipinti, kad ir mėnulyje, aprūpinus būtinomis priemonėmis bei oro atsargomis, o tu jų gausi maksimalią dozę, net 5 valandoms.
- O kas bus po to - paklausiau, jausdamas, jog mane apima vis didesnė baimė.
- Štai,- tarė jis, ištiesdamas man daikčiuką, panašų į dabartinį mobilųjį telefoną, paspausi mygtuką ir pasakysi vienintelį žodį, jog sutinki, o jei nesutiksi - nedidelė bėda, atsigabensime dar vieną tokį kaip tu. Hardas perdavė žinią jog turi dar kelis kandidatus.

__________2005-10-19 7:11 pm__________

Nenoriu pasakoti visų smulkmenų, tačiau po nedidelių pasirengimų atsidūriau Mėnulio paviršiuje. Dar negalėdamas patikėti savo akimis, kad vis dėl to tai įvyko, pamačiau storą blizgantį lifto vamzdį virš galvos, tarsi teleskopinę anteną įtraukiamą į vidų. Keistasis lėktuvas dar kabojo neaukštai, mirgėdamas įvairiaspalvėmis ugnelėmis, o aš iš paskutinių jėgų kovojau su baisiu silpnadvasiškumo priepuoliu, norėjosi likti gyvam ir grįžti į tokį dabar jaukiai atrodantį jų laivą. Tačiau "telefonas", kaip tyčia iškrito iš rankų ir aš paniškos baimės apimtas puoliau jo ieškoti, naršydamas storą Mėnulio dulkių sluoksnį. Gal tai ir buvo tokiu momentu vienintelis mano išsigelbėjimas, nes numanau, jog aš buvau netoli išprotėjimo ribos.

Tikrai apsidžiaugiau jį apčiuopęs, bet staiga supratau, jog aš jau pralaimėjau šią keistą mano ir jų dvikovą ir tik tas penkių žemės valandų skirtumas mane skiria nuo galutinio kracho.

- Kaip laikaisi?- išgirdau šalme vado klausimą.
- Mėnulyje puikus oras - atsakiau linksmai, nors man ir visai nebuvo linksma.
- Na, na, tik nepersišaldyk, nes šilumos palaikymo baterijos paprastai išsieikvoja jau po ketverto valandų, -kandžiai pastebėjo jis.

Transliacija nutrūko, bet aš tarp neįtikėtinai ryškių žvaigždžių dar mačiau sparčiai tolstantį jų erdvėlaivį. Pasijutau siaubingai vienišas.

Galima buvo staiga viską pabaigti nusiplėšiant šalmą, bet kas iš to - jie atsigabens kitą ir jį vis vien privers jiems paklusti, - ar ne geriau apsimesti sutinkant su jų reikalavimais, o po to progai pasitaikius įspėti žemės gyventojus apie gresiantį pavojų? Bet tai padarysiu, kai visiškai baigsis kvėpavimui deguonies atsargos, o šaltį kaip nors ištversiu.

__________2005-10-20 5:57 am__________

Kankinamai lėtai slinko laikas, aplinkui tvyrojo juoda naktis, tik ryški žvaigždžių šviesa šiek tiek leido suvokti aplinką.

- Žemėje geriau, - pagalvojau ten nors Mėnulis naktį gali pašviesti,- bet kurgi Žemė? Ji juk didesnė, tai ir šviesos turėtų būti daugiau, bet matyt ji dar nepatekėjo, o greičiausiai atsidūriau nematomoje nuo žemės mėnulio pusėje - supratau,- reikėtų ją pavadinti naktį neapšviečiama.

Nežinia po kiek laiko, šalme kažkas sušnypštė ir pasigirdo garsas.
- Sunaudota du trečdaliai kvėpavimo atsargų - kažkoks sintetinis balsas pranešė man tiesiai į pakaušį, - liko 40%, energijos šilumos palaikymui – 30%, rekomenduojama planuoti iškylos baigtį.
- Iškylos - piktai ironizavau,- taip, tik ne savo noru. …Net ir numirti ramiai neleistų, - piktai pagalvojau, - tikriausiai, praneštų, kiek dar širdies dūžių liko.
- Susisiekite su artimiausia baze, jei nepadarysite to, tai bus padaryta automatiškai - kategoriškai buvo pareikšta dar kartą.
- Negi jie bus tokie žiopli, kad pamiršo atjungti automatinę sistemą? - pagalvojau, - įdomu, už kiek šviesmečių ta artimiausia bazė.

Paskutinė mintis užgesino įsižiebusią viltį. Tačiau netrukus kažkur toli toli pamačiau akinamai baltą šviesą, ji labai greitai artėjo ir netrukus virš manęs gana aukštai pakibo disko formos objektas, besikaitaliojančių spalvų bėgančiomis ugnimis, apačioje galingas prožektoriaus spindulys naršė planetos paviršių, kol sustingo įsirėmęs į tą vietą, kur buvau aš. Jis sparčiai leidosi žemyn, pakibo ir iš disko centro vėl pradėjo leistis blizganti lifto kabina.

Šįkart manęs jau nereikėjo dukart raginti; aš kuo greičiau įšokau, tiesiogine prasme, į svetingai atsivėrusį cilindrą, jis užsivėrė ir išgirdau besiveržiančių vidun suspaustų dujų šnypštimą. Po minutės jau buvo nuo manęs nuimtas šalmas ir aš rangiausi lauk iš gana siauro bet patogaus kombinezono.

- Kaip man reikės paaiškinti, iš kur aš čia atsidūriau, - toptelėjo man nerimastinga mintis, bet mano laimei manęs, niekas nieko neklausinėjo, o netrukus patekau į mėnulio bazę ir tuo pačiu liftu buvau nuleistas į milžiniško kupolo formos keistą mėnulio statinį. Ten gavau paskirtą gyvenimui patalpą, jaukų ir nedidelį atskirą kambarėlį su milžinišku ovalo formos langu, per kurį matėsi dešimtys išrikiuotų atvirame lauke stovinčių erdvėlaivių. Tačiau visų įvykių buvau tiek nukamuotas, jog net nenusirengęs kritau į siaurą kušetę ir nepajutau kaip atsijungiau.

__________2005-10-20 6:16 pm__________

Dabar, jau praėjus tiek laiko ir prisiminus tuos įvykius, man jau nėra taip baisu, gal tai tebuvo jų psichologiniai eksperimentai, vertinant mus, kaip potencialius priešininkus, ateities susirėmimams, gal tai tebuvo jiems vieniems suprantamos manipuliacijos ar testai, bet įsivaizduokite save mano vietoje, - staiga visas normalus įprastinis gyvenimas sugriūva, o vietoje jo atsiduri kažkokiame košmare ir dabar dar negaliu suprasti, kaip man pavyko juos nugalėti toje beviltiškoje situacijoje, kai jau buvau nusprendęs pasiduoti, bet jie neišlaikė pirmieji. Dabar aš jau žinau, vienas iš ateivių mano draugas mane apšvietė, kad man negrėse joks mirtinas pavojus, jie tiesiog neturėjo teisės manęs prarasti ir jie tai žinojo, bet aš to tuomet nežinojau, tai dar viena mano informacija jums, kaip elgtis patekus į jų rankas. Bet jie vis tiek mane pergudravo ir pasiekė savo purvinus tikslus, o kaip tai buvo papasakosiu vėliau.

Net, neįsivaizduoju, kiek laiko aš miegojau, o pabudęs dar nesusigaudžiau kur aš patekau, be to pajutau alkį, bet mano kambarys-kajutė (nežinau kuris iš šių žodžių tam labiau tiktų) pasirodo buvo užsklęsta ar užrakinta, radau dar vienas duris, kurios buvo neužrakintos, jos vedė į nedidelį sanitarinį mazgą, tačiau nustebau, kad viskas vos ne kaip namie, bet kartu ir nudžiugau, jei jau yra ir tokie įrengimai tikriausiai jie susipras, kad mane reikia dar ir pamaitinti.

Netrukus durys prasivėrė ir pasirodė vienas iš jų, neprataręs nei žodžio, gestu parodė sekti jį ir netrukus nuėjome į nedidelę valgyklą, ant staliuko buvo padėti mano pietūs, gana kuklūs ir nelabai skanūs, vienas iš patiekalų priminė makaronų košę pomidorų padaže, pagardintą fikuso lapais, dar ir dabar dažnai sapnuoju, kad pas juos valgau tokį maistą, pabundu suprakaitavęs kaip iš košmaro. Maitino labai retai, niekaip nesupratau iš kur jie turi tiek energijos vartodami tokį sušiktą maistą.

Po pietų patekau, matyt, pas vadą ar kažką iš vyresnių, - kad bus pokalbis su manimi supratau pamatęs jo patalpoje metalo juostos arką, mano išbandytą jau erdvėlaivyje.

- Jūs būsite išsiųstas į mūsų koloniją P-3 planetoje, ten atliksime jums medicininius tyrimus,- ištarė aiškia man suprantama kalba,- arba galite pasirinkti alternatyvą MY-energijos nešėjų kasyklas. Pirmuoju variantu dar galite tikėtis sugrįžti į žemę, o antruoju - jau ne. Erdvėlaivis, kuriuo skrisite, išvyksta netrukus, jums suteikta galimybė apsispręsti iki išvykimo pradžios.
- Na, ir balvonai,- pagalvojau įpykęs, neduoda žmogui laiko, net pagalvoti, bet ir apsispręsti nebuvo taip lengva. Tokie tyrimai nieko gero, bet yra nors miglotų šansų, o kitas variantas....be jokių.

__________2005-10-21 8:40 am__________

Grįžęs į savo kajutę, labai susimąsčiau, perkūniškai nekenčiau daktarų bei visų tų medicininių dalykų, ir visa laiką pasąmonėje noriu, kad nereikėtų man viso to patirti, o gal jie sugeba skaityti tai kas yra mano pasąmonėje ir specialiai man sudaro tipiškas situacijas? Atvirai kalbant, ten buvo daugybė nuostabių dalykų, tačiau turiu prisipažinti, jog tuo metu ne tai man rūpėjo ir į supančią aplinką aš praktiškai nekreipiau jokio dėmesio, o dabar, kai bandau prisiminti pagal jūsų pageidavimus, viskas man plaukia tarsi kažkokiame rūke. Prisimenu, jog mane labiausiai šokiravo pamatyti dalykai Mėnulyje, visą laiką buvau įsitikinęs, jog jis tuščias, o ir Amerikos astronautai jame buvo ir nieko nerado,- o še tau, kaip jie nepastebėjo milžiniškų bazių su šimtais erdvėlaivių, gana intensyvios ne žemiečių veiklos, bet labiausiai mane pritrenkė, kai iš erdvėlaivio iliuminatoriaus pamačiau viename iš kraterių, tikrą Amerikiečių bombonešį B-25, - įdomu kaip jie jį gavo? Toptelėjo mintis, - tai kam leidžiame milijonus ieškodami ryšio su NC, kai jie čia pat, vos už trijų šimtų tūkstančių kilometrų ir savo erdvėlaiviais gali greičiau atkeliauti į žemę, nei mes troleibusu pervažiuojame senamiestį?

Mus vėl aprengė skafandrais ir įsodino į nedidelį disko formos erdvėlaivį; aš vėl gavau savo kombinezoną ir įrangą, tad vėl galėjau bendrauti su jais garsiniu ryšiu. Jo įgulą sudarė du nežemiečiai, aš buvau trečiasis, man jis atrodė nepatikimas, negi su tokiu ryšis skrydžiui per visatą? Ten net negalėjome nusiimti skafandrų ir buvo ankšta tarsi mažalitražiniame automobilyje.

- Laikas išgirsti tavo apsisprendimą, - balsas už pakaušio nutraukė mano kritiškus apmąstymus, - kuris variantas pirmas ar antras?
- Pirmas, - atsakiau, ir nepažinau savo balso.- Jis buvo kažkoks svetimas.
- Geros kelionės, - palinkėjo, ar tai man, ar visai įgulai. Aparatas vis dar stovėjo vienoje vietoje, kai pamačiau tolstant mėnulį, susidarė toks įspūdis, jog skrendam ne mes, o būtent mėnulis lekia nuo mūsų tolyn, per kokias 10 sekundžių jis tiesiog išnyko iš akių, jokios vibracijos, nei mažiausio garso; jokių požymių, kad veiktų kažkokie mechanizmai.
- Na, taip prieš tokią techniką nepakariausi, - turėjau įvertinti priešininko privalumus.- Kiek laiko truks kelionė?, - paklausiau vieno iš pilotų.
- Netrukus pasieksime linijinį laivą, ten tave perduosime, jis kaip tik skrieja į dvinarės Cegre žvaigždės sistemą, - paaiškino man jis, tarsi, man kažką būtų sakęs toks žvaigždės pavadinimas,- o kelionė linijiniu laivu truks maždaug 8-9 jūsų valandas.
- Taip arti?- nusistebėjau.
- Nėra labai arti, skaičiuojant jūsų matais būtų apie 30 šviesmečių.

Tokie skaičiai man atrodė tiesiog nesuvokiami, tačiau netrukus tikrai priartėjome prie milžiniško cigaro formos laivo ir mūsų diskelis, kaip jis atrodė prieš kelių kilometrų ilgio miestą kosmose, prisišvartavo, vienoje iš jo aikštelių, viršutiniame denyje. Ten manęs jau laukė ir mūsų „kosminio lifto" pilotai, net neišlipę iš savo „lėkštutės", lėtai pakilo nuo denio ir akimirksniu dingo erdvėje. Taip, greitai ir be jokio vargo, jie mane išgabeno iš Saulės sistemos.

Pirma dalis  |  Antra dalis  |  Trečia dalis  |  Ketvirta dalis  |  Penkta dalis

Inkognito implanto nuotraukos: originali nuotr. su išskyrimu   nuotraukos išpjova

Papildomai skaitykite:
Biržuose - pamėklė
Kas dedasi Mėnulyje?
Įsiveržimas į Žemę
Neįprastas akmenukas iš Šiaulių
Planetų kolonizavimo būdai ir kova dėl gyvybinės erdvės
Keletas dokumentuotų NSO pasirodymų Lietuvoje
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Mysterious Circles in Lithuania, 2002
Anomalios zonos Baltijos jūroje
NSO Molėtuose ir Juodkrantėje
Baltų kosmologija
Baubas, maumas ir babaušis
Naujasis kolonizavimo protokolas
Birutės kalno kalendorius
Žmonių rasės tyrinėjimas
Žemė: pirmasis kraujas
Mano planeta artėja
Paslaptingieji javų ratai
Karvių išmėsinėjimas
Slaideriai - kas jie?
SERPO projektas

 

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis