Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Heizenbergo mistinė patirtis
Dievas sukūrė pasaulį; tam jis panaudojo matematiką; mes galime suprasti matematiką, mes sutverti pagal Dievo atvaizdą; fizika yra Dievo tarnaitė, nes naudoja jo kūrinius. Tai prafrazuoti ne kokio nors kunigo ar pastoriaus, o V. Heizenbergo žodžiai:
Galilėjus teigė, kad gamtos,
Dievo antroji, knyga, parašyta matematikos raidėmis (Pastaba: žr.
>>>>> )...
Kepleris veikale apie pasaulio harmoniją tai išsakė dar aiškiau: Dievas sutvėrė pasaulį pagal
savo kūrimo idėjas, kurios yra grynai archetipinės formos, kurias Platonas įvardijo Idėjomis,
ir kurias žmogus gali suprasti kaip matematinius konstruktus. Jos gali būti suprastos Žmogaus, nes Žmogus sukurtas pagal dvasinį Dievo atvaizdą. Fizika yra
pasaulio Sutvėrimo dieviškų Idėjų atspindys, tad fizika yra Dievo tarnystėje (Tradicija moksle, 1983).
Yoga International žurnale (1994, no.6, vol.3) minima, kad prof. Heizenbergas spontaniškai patyrė kevala samadhi būseną. Reikia priminti, kad jis, kartu su prof. C.F. von Weizsacker'iu*) (turėjusiu gilią dvasinę patirtį 6-me dešimtmetyje, kai buvojo Tiruvannamalai pas Ramanasramamą), lankėsi pas kelis jogus Vokietijoje, tarp jų buvo ir Gopi Krišna**), kurie jiems paaiškino, kaip pažadinti kundalini šakti. [ Su dvasiniais dalykais artimai susijęs buvo
Nikola Tesla. Taipogi ir Viktoras Šobergeris,
vadintas vandens burtininku ir pasiūlęs pasikeitimą technologijoje nuo plėtimosi prie
traukimosi, gavo savo žinias, prisijungdamas prie nefizikinio duomenų šaltinio. ]
Maja žymi laikiną (ir todėl netikrą) reiškinių pasaulio pobūdį. Verneris Heizenbergas, vienas kvantinės mechanikos įkūrėjų, pasiūlęs neapibrėžtumo principą, turėjo mažai žinomą mistinę patirtį, kuri pakeitė jo požiūrį į tikrovę. Jis nevalingai pateko į būseną, kuri yra aukščiausias jogų siekis - nirvikalpa samadhi. Tai nutiko giliausio abstraktaus apmąstymo apie jo nagrinėjamus klausimus pabaigoje. Mintys savaime liovėsi būti aktyvios. Jis pasijuto esąs Tuštumos tyloje. Jis sužinojo tada apie savo dvasinę būtį. 1929 m. Heisenbergas lankėsi Indijoje, kur skaitė pranešimus apie kvantinę mechaniką.
Matyt paslaptinga ir mistinė šalis padarė vokiečiui gilų įspūdį [švedas O. Hameris tvirtina, kad jisai ten net gavo Budos pravardę].
Jis mirė 1976 m. Miunchene nuo inkstų ir kepenų vėžio. Paul Brunton'as praneša, kad mirdamas, Heisenbergas pasakė von Weizsacker'iui: 'Tai labai lengva, iki tol to
nežinojau'. Kitąkart jis pasakė: 'Dabar matau, kad fizika svarbi, kad pasaulis tėra iliuzija'. Jis mus paliko ramus.
V. Heizenbergas dirbo kvantinės mechanikos srityje, kurioje tiriami dinaminiai mikrokosmo dėsniai. Jis susidūrė su fizikinio pasaulio tikrovės neapibrėžtumu, kad matuojami dalykai priklauso nuo matuojančiųjų, t.y. būtina, kad stebėtojas sąveikautų su sistema, kad toji taptų realia. Tai puikiai dera su Tuštumos (budizme) bei Majos (induizme) koncepcijomis, pagal kurias reiškinių pasaulis netenka integralumo, nes tėra tik sąmonės konstruktas kitaip, jei nebūtų mąstymo, tai nebūtų ir pasaulio. Tai atrodė nepriimtina A. Einšteinui. 1939 m. R. Tagorė kalbėjosi su A. Einšteinu Niujorke ir bandė paaiškinti, kad pasaulis priklauso nuo žmogiškojo veiksnio, kad grožis ir tiesa nėra nepriklausomos nuo žmogiškosios būtybės, tačiau A. Einšteinas niekas šiuo požiūriu nepakeitė savo nuomonės. Kevala samadhi būsenoje mąstymas išsijungia ir fizikinis pasaulis dingsta kartu su laiko ir erdvės pojūčiu, visata suvokiama kaip iliuzija, be vidujės realybės, ego ištirpsta atskleisdamas sutvėrimo vientisumą ir Kosminio proto egzistavimą. Bent kartą patyrus samadhi, giluminiai vidiniai pokyčiai sukelia visų pasaulio realybės aspektų išnykimą. Papildai:
[ Vokiečių fizikas ir filosofas Carl Friedrich von Weizsacker'is sakė, kad ankstyvuoju
laikotarpiu, skaitydamas Budos pamokslus
ar kinų klasikus, jausdavosi tarsi esąs dvasinėje Azijoje, o ne Europoje. Tai kažkaip susiję su jo mistine patirtimi Tiruvannamalai prie
Sri Ramana Mahariši kapo: Kartą, kai aš nusiaviau batus ir atsistojau priešais Mahariši kapą
ašrame, aš žinojau: 'Taip, tai yra tai'. [Pasiekta] tiesa, atsakyti visi klausimai. Susirinkę meiliu
ratu, gavome skanius pietus, pateiktus ant didelių žalių lapų. Tada prisėdau netoli kapo ant
akmeninių grindų. Žinojimas atėjo čia ir viskas įvyko per pusvalandį. Aš vis dar jaučiau pasaulį
aplink save, kietą vietą, kur sėdėjau, zvimbiančius mašalus, šviesą ant akmens. Bet tomis
sparčiai lekiančiomis akimirkomis į svogūną panašūs sluoksniai, kuriuos žodžiais galima
atžymėti 'Tu'-'Aš'-'Taip', buvo nuplėšti. Palaimos ašaros. Palaima be ašarų. Labai lengvai iš
patirties grįžau į žemę. Dabar žinojau kad meilė reiškia žemiškos meilės prasme. ]
[ Hopi indėnai įsitikinę: Visa kas nutinka, teisinga;
tai reiškia: Jei kas nutinka, tai turi būti. ]
[ Visa dar mažai išvaizda ir iliuzija gali būti imamos kaip identiškos. Nes tiesa ar iliuzija nėra
randama [juslinės] intuicijos objektuose, o tik sprendimuose apie juos, kiek jie apmąstomi. Todėl visiškai teisinga sakyti,
kad mūsų jausmai niekada neklysta, ne todėl, kad jie visada nusprendžia teisingai, o todėl, kad jie visai nieko nesprendžia, Literatūra:
Ken Wilber'o***) knygoje Quantum Questions surinkti beveik visų kvantinės mechanikos
kūrėjų mistiniai pasisakymai. Joje yra 5 Heisenbergo esė,
tačiau nė vienoje neaprašomos jo asmeninės patirtys tai filosofiniai apmąstymai apie mokslą ir religiją.
Šriodingerio esė yra, iš
esmės, advaita vedanta perteikimas vakarietiška terminija. Tiesa, į knygą neįtrauktos įdomios
Wigner'io ir von Neumann esė apie stebėtojo poveikį ir sąmonės vaidmenį. Kvantinis misticizmas - metafizinių ar Naujojo amžiaus idėjų aiškinimas
remiantis kvantinės mechanikos terminais. Terminą pirmą kartą pavartojo rašytoja Margaret Wertheim (g. 1958 m.).
Kvantinė mechanika laikoma Dievo egzistavimo, telepatijos įrodymais, randama panašumų su Rytų misticizmu ir kitaip siejama su
pseudomokslinėmis ar religinėmis teorijomis, mitais. Kai kurios jai artimos idėjos perteikiamos įvairių kvantinės psichologijos teorijų. *) Karlas Vaiczekeris (Carl Friedrich Freiherr von Weizsacker, 1912- 2007) vokiečių fizikas ir mąstytojas, kilęs iš šeimos, išleidusios į pasaulį daug žinomų teologų, mokslininkų ir kariškių. Dar jaunystėje (1937-1939) nustatė atomo branduolio jungiančios energijos formulę (dabar jo vardo). Antrojo pasaulinio karo metais kartu su V. Heizenbergu ir kt. Dirbo ties branduolinių technologijų kūrimu Trečiajam reichui, tačiau po karo 1956 m. padarė Getingeno pareiškimą, atsisakydamas dalyvauti branduolinio ginklo kūrime. 1957-69 m. buvo filosofijos prof. Hamburge, nuo 1970 m. M. Planko Fizikos instituto direktoriumi. Paskelbė daug straipsnių, skirtų pasaulio ir kultūros problemoms. Jis sukūrė ur-alternatyvų (archetipų objektų) teoriją (Gamtos vienatvė, 1971), kurioje kvantinė teorija aksiomatiškai kuriama iš skirtumo nuo empiriškai stebimų skaitmeninių objektų (tai skaitmeninės fizikos forma). **) Gopi Krišna (1903-1984) indų mistikas, jogas, rašytojas, vienas pirmųjų Vakaruose išpopuliarinęs kundalini (kurio stiprų pabudimą pajuto medituodamas būdamas 34 m. amžiaus) sampratą (autobiografinė knyga Gyvenimas su kundalini, 1970). Keliavo po pasaulį ir skaitė paskaitas. Palaikė vyrų ir moterų lygybės idėją. Parašė 17 iš aukščiau padiktuotų knygų. ***) Kenas Vilberas (Kenneth Earl Wilber II, g. 1949 m.) amerikiečių filosofas, rašantis apie transpersonalią psichologiją (paskutiniu metu nuo jos kiek nutolo) ir savo integralinę teoriją, kurios tikslu yra sintetinis atradimų įvairiose žmogaus veiklos srityse apjungimas. Jis į vieningą sistemą jungia įvairius požiūrius į Visatą; jo Kosmos apjungia visas būties apraiškas, įskaitant ir įvairias sąmonės sritis siekdamas atskirti nedualią visatą nuo grynai fizikinio visatos modelio. Kosmoso struktūrinė dalelė yra cholonas (iš A. Kiostlerio Šmėkla mašinoje paimtas terminas). Tam 1998 m. jis įsteigė Integralinį inst-tą, o 2005 m. kaip jo padalinį Integralinį dvasinį centrą. Kartu jis vysto naująją amžinąją filosofiją, apjungiančią tradicinį misticizmą ir kosminės evoliucijos teoriją, glaudžiai susijusią su Šri Aurobindo idėjomis. Jis laiko, kad didysis tikslas egzistuoja amžinai ir pasireikšdamas materialiame pasaulyje pastoviai vystosi. Mahajana budizmo įtakoje jis teigia, kad tikrovė yra laike besivystanti neduali tuštumos ir formos vienybė. Pagal Malonė ir ištvermė (1991, Grace and Grit) susuktas filmas (2021). Papildomai skaitykite:
|