|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Heizenbergo mistinė patirtis
"Yoga International" žurnale (1994, no 6, vol.3) minima, kad prof. Heizenbergas spontaniškai patyrė kevali samadhi būseną. Reikia priminti, kad jis, kartu su prof. C.F. von Weizsacker'iu (turėjusiu gilią dvasinę patirtį 6-me dešimtmetyje, kai lankėsi Tiruvannamalai pas Ramanasramamą), lankėsi pas kelis jogus Vokietijoje, tarp jų Gopi Krišna, kurie jiems paaiškino, kaip pažadinti kundalini šakti. [ Su dvasiniais dalykais artimai susijęs buvo
Nikola Tesla. Taipogi ir Viktoras Šobingeris,
vadintas vandens burtininku ir pasiūlęs pasikeitimą technologijoje nuo plėtimosi prie
traukimosi, gavo savo žinias, prisijungdamas prie nefizikinio "duomenų šaltinio". ]
Maja žymi laikiną (ir todėl netikrą) reiškinių pasaulio pobūdį. Verneris Heizenbergas, vienas kvantinės mechanikos įkūrėjų, pasiūlęs neapibrėžtumo principą, turėjo mažai žinomą mistinę patirtį, kuri pakeitė jo požiūrį į tikrovę. Jis nevalingai pateko į būseną, kuri yra aukščiausias jogų siekis - nirvikalpa samadhi. Tai nutiko giliausio abstraktaus apmąstymo apie jo nagrinėjamus klausimus pabaigoje. Mintys savaime liovėsi būti aktyvios. Jis pasijuto esąs Tuštumos tyloje. Jis sužinojo tada apie savo dvasinę būtį. 1929 m. Heisenbergas lankėsi Indijoje, kur skaitė pranešimus apie kvantinę mechaniką.
Matyt paslaptinga ir mistinė šalis padarė vokiečiui gilų įspūdį. Jis mirė 1976 m. Miunchene
nuo inkstų ir kepenų vėžio. Paul Brunton praneša, kad "mirdamas, Heisenbergas pasakė von Weizsacker'iui: 'Tai labai lengva, iki tol to
nežinojau'. Kitąkart jis pasakė: 'Dabar matau, kad fizika svarbi, kad pasaulis tėra iliuzija'. Jis
mus paliko ramus".
V. Heizenbergas dirbo kvantinės mechanikos srityje, kurioje tiriami dinaminiai mikrokosmo dėsniai. Jam teko priimti, kad visi reiškiniai nežinomi, kol nėra mūsų išmatuojami, t.y., kad stebėtojas daro įtaką sistemai. Tai puikiai dera su Tuštumos (budizme) bei Majos (induizme) koncepcijomis, pagal kurias reiškinių pasaulis netenka integralumo, nes tėra tik sąmonės konstruktas kitaip, jei nebūtų mąstymo, tai nebūtų ir pasaulio. Tai atrodė nepriimtina A. Einšteinui. 1939 m. R. Tagorė kalbėjosi su A. Einšteinu Niujorke ir bandė paaiškinti, kad pasaulis priklauso nuo žmogiškojo veiksnio, kad grožis ir tiesa nėra nepriklausomos nuo žmogiškosios būtybės, tačiau A. Einšteinas niekas šiuo požiūriu nepakeitė savo nuomonės. Kevali samadhi būsenoje mąstymas išsijungia ir fizikinis pasaulis dingsta kartu su laiko ir erdvės pojūčiu, visata suvokiama kaip iliuzija, be vidujės realybės, ego ištirpsta atskleisdamas sutvėrimo vientisumą ir Kosminio proto egzistavimą. Bent kartą patyrus samadhi, giluminiai vidiniai pokyčiai sukelia visų pasaulio "realybės" aspektų išnykimą. Papildai: [ Vokiečių fizikas ir filosofas Carl Friedrich von Weizsacker'is sakė, kad ankstyvuoju laikotarpiu, skaitydamas Budos pamokslus ar kinų klasikus, jausdavosi tarsi esąs dvasinėje Azijoje, o ne Europoje. Tai kažkaip susiję su jo mistine patirtimi Tiruvannamalai prie Sri Ramana Mahariši kapo: "Kartą, kai aš nusiaviau batus ir atsistojau priešais Mahariši kapą ašrame, aš žinojau: 'Taip, tai yra tai'. [Pasiekta] tiesa, atsakyti visi klausimai. Susirinkę meiliu ratu, gavome skanius pietus, pateiktus ant didelių žalių lapų. Tada prisėdau netoli kapo ant akmeninių grindų. Žinojimas atėjo čia ir viskas įvyko per pusvalandį. Aš vis dar jaučiau pasaulį aplink save, kietą vietą, kur sėdėjau, zvimbiančius mašalus, šviesą ant akmens. Bet tomis sparčiai lekiančiomis akimirkomis į svogūną panašūs sluoksniai, kuriuos žodžiais galima atžymėti 'Tu'-'Aš'-'Taip', buvo nuplėšti. Palaimos ašaros. Palaima be ašarų. Labai lengvai iš patirties grįžau į žemę. Dabar žinojau kad meilė reiškia žemiškos meilės prasme". ] [ Hopi indėnai įsitikinę: "Visa kas nutinka, teisinga"; tai reiškia: "Jei kas nutinka, tai turi būti". ]
[ "Visa dar mažai išvaizda ir iliuzija gali būti imamos kaip identiškos. Nes tiesa ar iliuzija nėra
randama [juslinės] intuicijos objektuose, o tik sprendimuose apie juos, kiek jie apmąstomi.
Todėl visiškai teisinga sakyti, kad mūsų jausmai niekada neklysta, ne todėl, kad jie visada
nusprendžia teisingai, o todėl, kad jie visai nieko nesprendžia", Literatūra: Ken Wilber'io knygoje "Quantum Questions" surinkti beveik visų kvantinės mechanikos kūrėjų mistiniai pasisakymai. Joje yra 5 Heisenbergo esė, tačiau nė vienoje neaprašomos jo asmeninės patirtys tai filosofiniai apmąstymai apie mokslą ir religiją. Šriodingerio esė yra, iš esmės, advaita vedanta perteikimas vakarietiška terminija. Tiesa, į knygą neįtrauktos įdomios Wigner'io ir von Neumann esė apie stebėtojo poveikį ir sąmonės vaidmenį. Papildomai skaitykite:
|
Ar gali mokslas tapti savotiška religijos atmaina, aiškinanti, kad materialaus pasaulio
dėsnių suvokimas gali padėti nustatyti kaip Valia persmelkia atomus, kūnus ir galaktikas?
