Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Pro-civilizacijos ir milžinai

Pasak 4-3 a.pr.m.e. gyvenusį Babilono (chaldėjų) istoriką Belousą (deja, jo veikalo išliko tik fragmentai), prieštvaniniais laikais mūsų planetoje gyveno trys protingų būtybių rūšys: milžinai, normalūs žmonės ir jūrose gyvenę žmonės-amfibijos. Pirmuosius mini ir Biblija (Pr 6:4-5).

Pasak Belouzą, pradžioje milžinai buvo geri ir garsūs savo šlove. Vėliau jie ėmė engti žmones. Blogiausia, kad besimaitindami žmogiena, jie savo valgiams iš moterų išimdavo vaisius. Ir netgi "nuodėmingai bendravo su motinomis, seserimis, dukromis, berniukais ir gyvūnais". Ir negerbė didelių ir mažų dievų ir šiaip darė visokias nedorybes.

"Vatikano kodeksas", actekų meno ir rašto paminklas, mini: "Pirmoji Saulė, Matlaktli Atl, truko 4008 m… Gyvenę tais laikais maitinosi vandens kukurūzais acitcintli. Tais laikais gyveno milžinai…"

1999 m. pradžioje britų paleontologai pietų Mongolijos Gobi dykumoje prie Uulacho 45 mln. amžiaus kalnų uolienoje rado suakmenėjusias kažkokio humanoido liekanas. Jo kaukolės sandara artima pirmosioms žmogbeždžionėms, gyvenusioms prieš 6-8 mln. metų. Kiti antropologiniai požymiai verčia sieti būtybę su Homo sapiens. Ji turėjo būti tam tikru laipsniu protinga, nes turėjo kalbos priemones. Va tik ūgis – apie 15 m. Vien kojos – apie 7 m.

Thor fights giants
Toras kaunasi su milžinais

Tiesa, amerikiečiai į radinį žiūri skeptiškai. Alenas Parkeris sako, kad to negali būtis, nes negali būti. "Nature" teigia, kad tai profesionali klastotė. Tuo tarpu kiti mano kitaip. Anglas Tounsas spėja, kad tai ne seniai išmirusi rasė, o besivysčiusi atskirai nuo mūsų evoliucijos. O radinio tikrumą sustiprina vietos legendos apie "kaulėtą demoną, gyvenantį tarpeklyje".

Sudėtingesnis žmonių-amfibijų klausimas. Tik vienas fragmentas aprašo amfibijų vadą Oanną (arba Oannešą): "Visas jo kūnas buvo kaip žuvies, po žuvies galva jis turėjo kitą galvą, o apačioje kojas, kaip žmogaus, tik prie žuvies uodegos. Jo balsas ir kalba buvo kaip žmogaus ir suprantama; prisiminimai apie jį gyvi iki šiol…"

"Kai Saulė nusileisdavo, ta būtybė dažniausiai vėl panirdavo į jūrą ir gilumoje praleisdavo visą naktį, nes buvo amfibija…" Dar Berousas mini, kad Oannas "bendravo su žmonėmis tuo metu nesimaitindamas". "Jis jiems davė rašto, mokslo ir įvairių menų pažinimą. Išmokė statyti namus ir šventyklas, laikytis įstatymų, paaiškino geometrijos pagrindus. Išmokė skirti žemės vaisius ir parodė, kaip rinkti vaisius. Taigi, išmokė visko, kas sušvelnina papročius ir sužmogina visuomenę – ir tokie buvo išsamūs jo mokymai, kad nuo tų laikų žmonėms nereikėjo nieko papildyti…"

Amfibijų vaizdų išliko asirų mene. Panašių skulptūrų rasta Bolivijoje, netoli sostinės La- Pasa, prie Peru sienos, Titikaka ežero pakrantėje. Šis ežeras kadaise buvo 3750 m žemiau esanti jūros įlanka. Ir ežere gyvena daugiau jūrinių, nei gėlavandenių gyvūnų. 20 km atstumu nuo pakrantės 30 metrų virš ežero lygio yra kadaise uostu buvusio Tiavanako griuvėsiai. Artūras Poznanskis ir Ralfas Miuleris (iš Potsdamo astrofizikos instituto) mano, kad jų amžius yra 17-18 tūkst. metų. Jis sugriautas gamtos katastrofos prieš 11 tūkst. metų.

Thor fights giants
Amfibijos Oannes

Savo veikale "Tiavanakas: amerikiečių lopšys" (1945) A.Poznanskis datavimą grindžia ekliptikos pokyčiu nuo Kalasasajos (vienas iš architektūrinių kompleksų) statybos. Pagal A. Poznanskį, Žemės ašies pasvirimas tuo metu buvo 23 laipsniai 3 minutės ir 48 sekundės, taigi 15 tūkst. m.pr.m.e. Dar 1927-30 m. grupė mokslininkų (Hansas Liudendorfas, Potsdamo observatorijos direktorius, Fridrichas Bekeris iš "Spekula Vatikanika" ir astronomai Arnoldas Kolšuteris iš Bonos universiteto bei R.Miuleris) nusprendė, kad ta data yra įtikėtina.

Kas pastatė miestą? Kalasasajos centre ligi šiol yra dvi didelės skulptūros. Vieną, 1,8 m aukščio ir iškirstą iš tvirto smiltainio, pavadino el-Fraile (Vienuoliu). Ji vaizduoja humanoidą didelėmis lūpomis ir akimis. Dešinėje rankoje jis laiko kažkokį daiktą, primenantį peilį vingiuota geležte. Yra spėjančių, kad tas įrankis susijęs su elektros naudojimu. Kairėje rankoje nenustatytas daiktas, panašus į knygą. Bet į ją įstatyta kažkas. N.Kazancevas iš Buenos-Aires universiteto tai pavadino "radijo imtuvu". Žemiau juosmens statula padengta ornamentu priminančiu žuvies žvynus, kurie primena žuvų galvas. Negi amfibija?

Antroji 2,5 m aukščio skulptūra yra iš pilko andezito. Jos plati galva su plokščiu veidu kyšo iš pečių. Ant galvos kažkoks apdangalas primenantis turbaną. Plaukai krenta tvarkingomis sruogomis. Drabužiai žemiai juosmens iš žvynų ir žuvų simbolių. Rankose irgi laiko nenustatytus daiktus. Dešinėje per vidurį siaurėjantį cilindrą, kurio galiukas irgi susiaurėjęs. Primena laistymo žarnos snapelį.

Manoma, kad uostas buvo už 500 m į pietvakarius nuo Kalasasajos. Ta vieta vadinama Puma-Punku (Pumos vartai). Dar 4-e dešimtm. A,Poznanskis ten atliko kasinėjimus ir nustatė dvi įdubas (neabejotinai dirbtinės kilmės). Tarp jų, tarsi degtukai, išmėtyti milžiniški luitai (100-150 tonų svorio). Jie buvo sujungti geležiniais strypais.

el-Freoile sculpture
el-Freile, Tiavanakas

Katastrofos priežastimi Poznanskis laiko seisminius poslinkius ir jų sukeltą ežero potvynį. Tai patvirtintų žmonių ir kitų liekanų netvarkingą išmėtymą.

Malakos pusiasalyje senojų ir semangų gentyse pasakojama apie džiunglėse gyvenančius milžinus. Pietų Afrikoje prie Okovango upės irgi gyveno milžinai. Misionierius tėvas Hartmanas rado neįprastai didelių kirvių ir grandiklių. Vietname ant Po kalno rusas Boriskovskis surinko didelių sunkių atskalų, su kuriomis dirbti galėtų tik 3 m. ūgio gigantopitekai. Ispanų kronikose minimas milžino skeletas vienoje majų šventovių.

Senovės Romos istorikas Flavijus tvirtino, kad tokie žmonės gyveno valdovo Džošua laikais: "Jų kūnai didžiuliai, veidai skyrėsi nuo įprastinių žmonių tiek, kad matyti juos buvo nuostabu, o išgristi juos kalbant – baisu". Ramiojo vandenyno Tiniako saloje yra valdęs 3,25 m ūgio gigantas. O ką liudija 3 m. aukščio ir iki 40 tonų sveriančios olmekų (beje, nežinojusių rato) akmeninės galvos su negroidų bruožais? Ir kodėl jų skulptūros (išskyrus galvas) sudaužytos ir palaidotos žemėje taisyklingomis eilėmis prieš pat išnykstant olmekų civilizacijai?

Artimuosiuose Rytuose, kasinėjant el-Obeido kalvą rasti seniausios ubaidų civilizacijos pėdsakai. Jie iškart pasirodė Tarpupyje kaip aukštos kultūros atstovai – 4-6 kambarių namai, stogvamzdžiai, valtys, moliniai indai su piešiniais, krosnys duonai kepti, harpūnai, verpstės ir pan. Legendose ubaidai ir jų dievas Enki-Ea atvyko iš Dilmuno šalies.


Apginkime nuo mokslo

1919 m. Čarlzas Hojus Fortas (šiuolaikinęs paleokontaktų teorijos pradininkas, sukūręs šūkį "Apginkite mokslą nuo mokslininkų!") "Prakeiktųjų knygoje" rašo: "Manau, kad esame kažkieno nuosavybė. Man atrodo, jog Žemė anksčiau buvo niekieno, bet vėliau kažkas ją ištyrė, kolonizavo, o po to pradėjo varžytis dėl jos valdymo su kitų pasaulių gyventojais. Dabar mus valdo labiausiai išsivysčiusios būtybės. Tą jau kelis šimtmečius žino žmonės, tapę paslaptingo ordino dalimi arba kažkokio kulto išpažinėjais. Jie vadovauja mums pagal iš kažkur gaunamus nurodymus ir verčia mus keistai elgtis".

Forto idėjas tęsė garsus fizikas ir chemikas Žakas Beržė ir filosofas Luisas Panelsas, minėtą šūkį paėmę epigrafu žurnalui "Planete", leistam Paryžiuje 6-o dešimtm. pabaigoje. Jų pažiūros apibendrintos 1960 m. išleistoje knygoje "Stebukladarių rytas": "Neneigiame teiginio apie kosmoso ateivių vizitus, apie be pėdsako išnykusias atomines civilizacijas; neneigiame, kad praeities civilizacijos turėjo tokių žinių ir technikos, kurias būtų galima lyginti su mūsiškėmis – galimas dalykas, kad jų laimėjimai užmaskuoti ezoterizmu, jų praktikos rezultatai tokie, kuriuos priskiriame magams".

Charles Fort
Čarlzas Fortas

1963 m. prancūzų žurnalistas Roberas Šaras išleido knygą "Šimtas tūkstančių metų nežinomos žmonijos istorijos". 1964 m. italas Pietras Kolosimas išleido knygą "Paslaptingoji žemė". Kitos garsios pavardės: Volteris R. Dreikas, Rodžeris V. Veskotas, Erichas fon Denikenas, L.Sončekas. Ir R. ir J. Malinai.


Neįprasti radiniai

Dar praeitame amžiuje 4 mokslininkai ant granitinės Havajasupajaus konjono (JAV) sienos išvydo 8 m aukščio tyranozaurą rex, išnykusį prieš 65 mln. metų. Kitur kreidos periodo smiltainyje (225-280 mln. metų) atrastas žmogaus pėdos antspaudas, kurį vėliau užmynė dinozauras. O Fišerio kanjone Nevadoje triaso periodo kalkakmenyje (160-195 mln. metų) matomas bato atspaudas, kuriame galima įžiūrėti net vinučių galvutes. Milijonų metų amžiaus sluoksniuose rasta ir geležinių vinių, metalinių papuošalų ar grūdinto plieno daiktų.

1891 m. Morisonvilyje (JAV, Ilinojus) ponia V.S.Kalp anglies gabale (iš 250-350 mln. metų senumo kreidos periodo klodo) rado auksinės grandinėlės dalį. 1844 m. Anglijoje darbininkai skaldydami akmenis 60 mln. Granito sluoksnyje rado auksinį siūlą. 1845 m. pademonstravo varžtą, rastą tokio pat amžiaus granito luite Kindgudo akmens skaldykloje Anglijoje. 1851 m. per sprogdinimus prie kalvos Doorčesteryje (JAV) 15 m gylyje rasta gėlių motyvais papuošta varpo formos vaza iš sidabro ir alavo lydinio.

Australijoje 1886 m. anglies centre rastas 7x7x4 cm "žaidimo kauliukas" per vidurį skiriamas griovelio, svėręs beveik kilogramą. K.Gurlsas ištyrė, kad jis padarytas iš nikelio ir plieno lydinio. 1961 m. Koso kalnuose (Kalifornija) apvalaus akmens (apie 0,5 mln. amžiaus) viduryje rastas daiktas, primenantis suakmenėjusią automobilio žvakę. Tai keramikinis cilindras supamas varinių žiedų, o iš jos centro kyšo plonas metalinis siūlelis. Įdomu, kad komponentai nesurūdiję, o siūlelis įsimagnetinęs. Rentgenu ištirta, kad viduje dar yra spiralė. 1976 m. prie Vakša upės (Komi respublikoje) vietiniai rado keistą baltos spalvos metalinę kumščio dydžio nuolaužą. Tereikė ją pakrapštyti ar stuktelėti ir pasipildavo kibirkštys. Laimei, šis daiktas pasiekė mokslininkus ir jį tyrė Atominės geofizikos MTI, S.I.Vavilovo fizikinių problemų inst-as, V.I.Vernadskio geochemijos ir analitinės chemijos inst-as, Maskvos plieno ir lydinių inst-as ir kt.

Pasirodė, kad nuolauža yra 1,2 m skersmens cilindro arba rutulio. Jis sudarytas iš retųjų metalų lydinio – cezio (62%), lantano (10,9%), neodimo (8,78%), truputis geležies ir magnio, o tarp priemaišų yra urano, torio ir molibdeno. Tarp priemaišų visai nerasta kalcio ir natrio, kai šiuolaikinės technologijos negali be jų pagaminti jokių lydinių. Lydinys padarytas iš miltelių, kurių dalelės tėra tik iš kelių šimtų atomų, šalto presavimo (šimtų tūkstančių atmosferų) metodu. Ir visiškai nėra geležies oksidų. Net ir šiandien nėra technologijų tokių lydinių sukūrimui. Datavimas probleminis – jame esantis uranas neturi skilimo produktų (tad amžius būtų ne mažiau 100 tūkst. metų), bet torio skilimo produktai nurodo amžių – apie 20 tūkst. metų.

Papildomai skaitykite:
10 "ne to laiko" radinių


O taip pat:
Ištrūkę milžinai vėl bando gundyti?
Puolę angelai ir nefilimai
Protocivilizacija: Tibeto paslaptis
Ateivių rasės: driežažmogiai
Milžinai Žemėje
Kadaise gyveno milžinai...
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Milžinų darbų palikimas
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Netikėtas Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa gilioje senovėje?
Trumpa istorijos mokslo istorija
Tektitai ir kitos anomalijos
Moteris su dviem leopardais
Doganas ir Sirijus
Gal tai jau buvo?
Atlantidos puslapis
Paslaptingos Naska linijos
Pasaulinio Tvano skirsnis
Senovės astronautai

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis