Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Soma, gėrimas iš musmirės?  

Taip pat skaitykite:  Manos beieškant 
Stebuklingas grybas
Grybai, šungrybiai ir kiminai 
Grybai, grybai 

Indo-iraniečiai maždaug prieš 4000 m. pasidalino į dvi grupes, kurių viena, arijai, patraukė į Indo slėnį, o kita apsistojo Irano (žodis "Iranas" giminiuojasi su "arijus") teritorijoje. Jų žodinės religinės tradicijos buvo užrašytos vėliau - tai Rigveda ir Avesta. Abiejuose minimi ritualai susiję su gėrimo iš haliucinogeninio augalo naudojimu. Rigvedoje jis vadintas soma, o Avestoje haoma. Ir nors tie ritualai tebeatliekami, kas buvo soma augalas pamiršta ir vietoje jo naudojamas pakaitalas be haliucinogeninio poveikio [ tas pakaitalas buvo raudonos spalvos, žr.O'Flaherty "Post-Vedic History of Soma Plant". Tradiciškai pakaitalai būdavo maži, belapiai, mėsingais kotais - daugiausia Ephedra, Periploca ir Sarcostemma]. "Vijoklis, kurį žmonės spaudžia; [ ir ] įsivaizduoja geriantys soma. Tos somos, kurią brahmanai žino, niekas niekad neragavo" (RV 10.85.3).

Tai kas galėjo būti soma? Rigvedoje niekur neminima, kad dievų augalas soma turėtų šaknis, lapus, žiedus ar sėklas. Tėra poetiniai apibūdinimai. Jis buvo maišomas su vandeniu, daužomas akmenimis apeigų metu, skystis išfiltruojamas ir, atskiedus (arba su medumi ar miežių misa), apeigų pabaigoje šventiko išgeriama. Jis svaigindavo.


Pirmąkart mintį, kad soma yra grybas, o konkrečiai raudonoji musmirė (lot. Amanita muscaria, vok. Fliegenpilz, pranc. fausee oronge arba crapaudin, rusų muchomor), iškėlė etnomikologas R.Gordon Wasson ir jo žmona Valentina 1969 m. knygoje "Soma: Dieviškasis nemirtingumo grybas". Daug kitokių spėjimų jau buvo iki tol išsakyta - kad tai opiumas, laukinė cikorija, Bhang (Cannabis), Rhubarb, ginseng, Periploca aphylla, Sarcostemma brevistigma ir Ephedra vulgaris - tik keli jų. Naujausias spėjimas - Sirijos rūta (Peganum harmala), kurios poveikis žinomas ir šiandien. Ją 9-me dešimtmetyje, remdamiesi iranėnų šaltiniais, pasiūlė David Flattery ir Martin Schartz.

Musmirės pavadinimas daugelyje Europos kalbų susijęs su "muse". Bet Viduramžiais musė kai kuriose vietose buvo "apsėdimo", protinės ligos priežastis. Kitur pavadinimas sietas su rupūže. Prancūzijos provincijoje musmirė vadinama crapaudin (crapaud - rupūžė), baskų amoroto ("rupūžė"), Kinijoje hama-čun (rupužgrybis). Anglų kalboje 'toadstool' (rupūžės sostas) vadinami nerenkami grybai (šungrybiai). Šungrybių vardas rupūžės šaknį turi Slovakijoje ir Ukrainoje. Ir net senojoje prancūzų kalboje le bot reiškė rupūžę, grybą ir Šėtoną. Lietuvoje rupūžė buvo draugiška chroniška dievybė.

Pažiūrėkime, kur auga raudonoji musmirė? Jos sudaro simbiozę su daugeliu medžių rūšių - ypač pušimis, eglėmis ir beržais. Tai vėsesnių sričių medžiai. Šiaurės Indijoje joms vieta būtų aukštesnėse srityse Kušo kalnų grandinėje ir Himalajuose. Ir Rigveda nuolat pabrėžia, kad soma auga kalnuose ir niekur kitur. Tai atmeta kitus anksčiau paminėtus augalus, augančius derlinguose slėniuose ar sausose lygumose.

Soma kartais apibūdinama kaip Saulė. "Jis [Soma] apsirengęs kaip Saulės liežuviai" (9:17). Kitur (9:86) nurodoma, kad soma apsigaubus Saulės spinduliais. Soma palyginama su žaibu (9:22), priverčianti įsiliepsnoti kaip ugnis iš kibirkšties (8:48). Nesunku įsivaizduoti ryškiai raudoną musmirę kaip Saulę miške. Ir net hindų vedybos remiasi Soma vedybomis su Surija. "Žemę pakėlė Surija. Dangų pakėlė Surija. Adičiai stovi ant Rita. Soma palaikomas dangaus" (RV 10.85.1). "Soma Adičiai stiprūs. Soma žemė garsi. Ir soma arti žvaigždžių" (RV 10.85.2). "Kai Surija tampa jos vyru. Dangus ir žemė tampa vežimu; [ jos ] supratimas tampa paklotu nugarai, [ jos ] regėjimas tampa akių makiažu" (RV 10.85.7).

W.L.Reese "Filosofijos ir religijos žodyne" mini, kad Agni (Soma) išreiškia žemiškosios ugnies, žaibo ir Saulės trejybę. Ta išplėsta prasme, ji tarpininkas tarp dievų ir žmonių. Tokiu daugelyje senųjų kultūrų buvo haliucinogenas. Kitas apibūdinimas susijęs su buvimu viena akimi (9:9), o 9:97 soma tarsi Saulės akis. Musmirė neauga kuokštais, o po vieną.

Įprastas soma apibūdinimas kaip jaučio, kuris Rigvedoje yra jėgos simbolis. "Jis [soma] bliauna, tas grėsmingas bulius ... kailis buliaus, suknelė avies" (9:70). O 9:97 sutinkama nuoroda į raudoną jautį. Tais laikais jaučiau galėjo būti rausvi, o musmirės taškeliai kaip avies vilnos kuokštai. Taip pat daug nuorodų į karvės tešmenį. Kartais soma išmelžiama. "Pamelžiau išminties vaiką" (9:10). Jei pažiūrėsime į dygstančią musmirę, rasime panašumų su tešmeniu, o ir kotas (ar amsu) yra tarsi spenys, iš kurio teka sultys.

"Jis perplėšia apvalkalą ir išeina susitikti su tėvu, Su tais lopais [ apvalkalo liekanomis ] jo nuolatinė apranga didelės progos" - ar ne panašu į jaunos musmirės išsiskleidimą? Taipogi įdomu, kad somos pienas nurodomas esant rusvai gelsvos spalvos - panašesnis į musmirės, nei kitų augalų sultis (kurios būtų žalsvos).

"Išgėriau bambą (somą) į bambą (skrandį) dėl savęs".

Rigveda nurodo buvus dvi somos rūšis. Daugelyje kitų kultūrų musmirės sultys irgi dviejų rūšių - viena iš šviežių musmirių, o kita - iš šlapimo. Išskirtinas liudijimas Filip Johann von Strahlenberg studijoje apie Sibiro koryakų gentį. 18 a. pradžioje koryakai, ruošdamiesi šventei, užlieja vandeniu kažkiek grybų ir užvirina. Tada geria tą skystį. Vargingieji laukia progos, kada kas eis šlapintis ir pakiša medinį kaušą, kurį po to išgeria ir taip irgi įkaušta. Musmirės haliucinogenai (muscimol) virškinimo ir šalinimo cikle beveik nepraranda savo savybių. Beje, arijai į Indiją atėjo iš šiaurės. O girtą rusą kartais pavadina "prisigrybavusiu".

"Soma, audros debesis pritvinęs gyvenimo, išmelžiamas (ghi). Kelio bamba, nemirtingumo principas, iš tolo išsiveržia į gyvenimą. Veikdami kartu, labai apdovanoti, pilnai pagerbia somą. Apsunkę vyrai šlapinasi ištekančia soma".

Nuoroda į svaiginančio šlapimo gėrimą yra ir Avestoje, kur Zaratustra kritikuoja žynius, svaiginančius žmones šlapimu. Parsejai, zoroastrų pasekėjai, iki šių dienų geria jaučių šlapimą. Manichėjai išliko Kinijoje iki 12 a., ir kinų valdininkas skundėsi, kad jie vartoja per daug "raudono grybo" ir apsiplauna šlapimu.

Dar įspūdingesnis epizodas "Mahabharatoje". Šv. Uttanka paprašė, kad jam ištroškus būtų duota atsigerti - ir krišna jam pažadėjo. Kartą dykumoje jis troško vandens. Iš niekur atsirado Krišna kaip nuogas medžiotojas su skalikų palyda - ir pasiūlė atsigerti jo šlapimo. Uttanka įsižeidęs atsisakė, tik vėliau buvo Krišna patikintas, kad jam siūlė šlapimą su soma. Būtų išgėręs, būtų prisijungęs prie Nemirtingųjų.

Yra paprotys išlikęs Indijoje. Sadhu, arba šventasis, sėdi tarp mokinių, chelas, ir leidžia mylimiausiam mokiniui atsigerti savo šlapimo ir taip dvasiškai pakylėja.

Sibire yra sakmė apie beržo dvasią, vidutinio amžiaus moterį, iškeliančią savo liemenį iš po šaknų. Ji išdidi, palaidais plaukais, jos krūtys pilnos. Kai vyras paprašo atsigerti, ji duoda krūtis. Jis atsigauna ir jo jėgos išauga šimtą kartų. Kita sakmė apie stebuklingą gyvybės vandenį po šaknimis, kuris gelsvas.

Musmirės mėgsta augti prie beržų. Nuo Palestinos iki Mesopotamijos beržai neauga ir musmirės sutinkamos retai. Bet tuos kraštus apgyveno ateiviai iš šiaurės: šumerai, hititai, mitaniečiai ir pagaliau indo-iranėnai. Šalia gyvenę semitai perėmė anų mitologiją. Kas Sibire buvo beržas su musmire, tas čia tapo Gyvybės nedžiu su vaisiumi, saugomu žalčio. Jo ieškojo Gilgamešas.

Pastaba: Beje, A.Huxley savo "Puikiajame naujajame pasaulyje" soma pavadino piliulę, kurią žmonės naudoja savo rūpesčių ir nerimo pašalinimui.

Papildomai skaitykite:
K. Kastaneda. Dono Chuano mokymas
Grybai, šungrybiai ir kiminai 
Stebuklingas grybas
Kvaišinantys augalai
Keiro – bohemiškasis pranašas
Apie čerauninkes ir raganas
Š. Amerikos indėnų kosmologiniai mitai
Sidhe, airių elfai, "gerieji žmogeliukai"
apie Druidiškus pasivertimus;
apie Trobriando ir kt. salas;
Ba ir Ka, siela ir dvasia
.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

san-taka
station

UFO phenomenas over and under Lithuanian sky
NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu...

įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

Pagrindinis NSO puslapis
Vartiklio naujienos

 
 
 
 
 
 
Amanita muscaria, fly-agaric
 
 
 
Amanita muscaria, fly-agaric
 
 
 
Amanita muscaria, young fly-agaric mushroom
Amanita muscaria  
 
 
Amanita muscaria, fly-agaric mushroom
 
 
 
Amanita muscaria, fly-agaric mushroom
 
  
 
 
 

Papildomai skaitykite:
Sibiriečio fenomenas
Nuodai, skalsės ir kanapės
Senovės Indijos oreivystė
Senoji Indijos istorija
Stebuklingas grybas
Kvaišinantys augalai
Mitas apie arijus
Manos beieškant 
Astralinės kelionės
Mažojo elnio pėdsakai
Ryšis tarp sapnų ir OBE?
Gyvenimas 2021 metais
Šventasis pranašas Slavikas
Menas matyti tolimą praeitį
Svečiai iš jungiojo pasaulio
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Keistai pažįstama, Deja vu
Čenelingas ir rašymas
Lunatizmas ir pilnatis
Placebo - tikrai veikia!
Keisti garsai danguje
Teofilis Gotjė. Hašišas
Šamanų ratu einant
Kelias link vedantos
Helovyno istorija
Pranašas Nostradamas
Fairwater paslaptis
Ateities vizijos
Sielos klajonės
Protingi šunys
Himnas varlei