|
Sibiriečio fenomenas
Jevgenijus Berezikovas rašytojas ir dailininkas, aiškiaregys, keliaujantis po pasaulį ir
skaitantis paskaitas apie pasaulio pasikeitimą.
Gimė 1935 m. eigulio trobelėje Tomsko srityje (Sibire). Toliau buvo karas, badas, valkatavimas, vaikų
namai, tarnyba armijoje. Ekskavatorininkas, vėliau kriminalinės paieškos darbuotojas, tapęs skyriaus
viršininku viename Uzbekistano miestų. Dirbo partinį darbą ir pakilo iki Samarkando srities antrojo KP
sekretoriaus posto. Buvojo Kremliuje, kur ne kartą susitiko su L. Brežnevu.
O greta buvo kitas gyvenimas. Kelionės į astralinį pasaulį, kitų pasaulių regėjimai ir bendravimai su jų
gyventojais... Toks sunkus kelias Dievo link. Turėjo kelis aukštojo mokslo diplomus, pasigynė teisės mokslų
kandidato į daktarus disertaciją, tapo Rusijos rašytojų draugijos nariu, išleido per 35 knygas, nutapė per
1500 paveikslų. Taip tapo Įšventintuoju (į Didžiojo kosmoso paslaptis).
Jevgenijus pabandė piešti, ką pamatė ir tada su juo subtiliajame pasaulyje susitiko ir davė pamokas
Nikolajus Rerichas. Tai jį patraukė prie literatūrinio darbo parašė apsakymą Susitikimas su Rerichu, kuris
nebuvo publikuotas daugiau nei 20 m. Tada pradėjo rašyti istorinėmis temomis.
Pirmas sąmoningas kontaktas įvyko 1979 m. Šachrisabzės mieste, kur J. Berezikovas buvo
pirmuoju miesto KP sekretoriumi. Jam namuose apsireiškė milžiniškos būtybės, įdėmiai jį apžiūrinėjo, tačiau
nekalbėjo. Šviesai užsidegus, jos dingo. Jevgenijus paėmė popieriaus lapą taip gimė jo pirmasis
paveikslas Jis ir jie. Vėliau buvo daugiau regėjimų ir juos jis bandė užfiksuoti. Kartą vizijose pasirodė
Žemės rutulys, kurį vijosi baisus padaras, bandantis jį sugriebti. Jam beveik pavyko, Jevgenijus suprato, kad žmonija pavojuje.
Atėjo jo prasiskverbimų į paralelinius pasaulius etapas kai jis išvydo Visatos atminties banką, kurį jis
suvokė kaip fizinį ir filosofinį. Tai buvo ant pjedestalo stovinti poliruota dėžė be dangčio. Jos viduje pleveno
švytintis, lėtai besisukantis aukso spalvos rutulys. Atrodė, kad jis sugeria ir spinduliuoja visų protingų
kosmoso būtybių mintis. Nuo to momento jo regėjimai dažnai turėjo pranašišką užtaisą.
Ir štai J. Berezikovas jau 14 m. važinėja po pasaulį skleisdamas žmonėms žinią apie žmonijos perėjimą į
Šeštąją rasę. Matyt, tasai perėjimo laikas jau arti, nes Žemėje prireikė Įšventintųjų. Jis ne vienas šioje Žemėje...
Papildomai skaitykite:
|
Matyt, tai kažkoks protėvių paveldas save jis kildina iš Altajaus šamano Chano, kuris, anot legendos,
Žemėje atsirado iš dangiškosios motinos. Jų giminėje buvo stipri šamanė Oija, kurią Jevgenijus vizijose
išvydo, kai jam buvo penkeri )o pasikartojo, jam sulaukus 23-ių, kai pajuto tarsi skrendąs tarp žvaigždžių). O
maždaug būdamas 33 m. amžiaus, vėl apjuto nepaprastą lengvumą ir nuo tada jau keliavo po atsivėrusias
erdves. Kelionės tarsi pripildydavo jį energija ir žemiško maisto jam reikėjo vis mažiau. O kartu vis neįprasti
darėsi ir jo sapnai jei buvo pranašiški.
