Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Placebo - tikrai veikia!
Tikėjimas yra galingas vaistas, nors pats gydymas yra simuliuojamas. Todėl ir placebas gali būti efektyvus.
1957 m. B. Klopfer*) straipsnyje Psichologiniai poveikiai vėžio atveju aprašoma tokia istorija: Tačiau po dviejų mėnesių, dėl straipsnių spaudoje, kuriuose abejota Krebiozen efektyvumu, jo padėtis
Ši istorija parodo, kad paciento viltis ir įsitikinimas gali turėti didelį poveikį ligos eigai. Panašiais atvejais
sakoma, kad pagerėjimas buvo dėl placebo. Ir paskutinių dešimtmečių tyrinėjimai rodo tokie apsimestiniai
gydymai yra efektyvūs beveik visose medicinos srityje. Placebo padeda ne tik tokiais paprastais atvejais
kaip galvos skausmas, depresija ar nerimas, bet ir leidžia palengvinti tokių ligų kaip Parkinsono simptomus
ar uždegiminius susirgimus.
Tyrimai rodo, kad placebo efektas ne visada kyla iš sąmoningo tikėjimo vaistu (priešinga nuostata,
netikėjimas, gali sukelti vadinamąjį nocebo (pablogėjimo) efektą.). Jis gali kilti iš pasąmonėje
esančių asociacijų tarp išgijimo ir gydymo prisiminimų, tarp skiepų ir balto chalato, poliklinikos kvapo.
Tokios aplinkybės gali suaktyvinti imuninę apsaugą ir paskatinti hormonų gaminimą. Tyrinėtojai rodo, kad
ištakos yra aktyviuose smegenų procesuose.
Matyt, kad placebo yra toks pat senas kaip ir pati gydytojo profesija. 18-ame amžiuje gydytojai sąmoningai
skirdavo neutralias piliules, kai po ranka neturėdavo reikiamų vaistų. Tačiau nuo 19 a. vidurio į ligas imta
žiūrėti tik kaip grynai fizinį ar cheminį reiškinį. Ir kažkur nuo 1900-ųjų placebas kaip terapijos priemonė
prarado populiarumą. Susidomėjimas atgimė paskutiniais dešimtmečiais. Pvz., tyrimai rodo, kad placebo gali pagerinti
sportininkų pasiekimus ir be jokio dopingo poveikio. Tačiau nepavyksta nustatyti taisyklių, leidžiančių
kiekvienam atskirai padidinti placebo poveikį. Gydytojas gali tai pasiekti įskiepydamas pasitikėjimą arba
daugiau bendraudamas su pacientu. Padeda ir aukšta vaisto kaina pvz., placebo kainuojantis 1 Lt tikrai
duos mažesnį poveikį nei kainuojantis 50 lt.
Daugiau:
Placebas: kas tai? "Jei nori, vadink nesąmone, bet aš esu girdėjusi nesąmonių, su kuriomis lyginant, ši būtų
gryniausia išmintis", L.Kerolis. Alisa veidrodžio karalystėje
Placebo lotynų kalba reiškia "Pamaloninsiu" ir atėjo per klaidingą Biblijos 116 psalmės
vertimą, kuri iš tikro turėtų prasidėti "Eisiu prieš Viešpatį". Viduramžių katalikiškoje liturgijoje
taip pradėdavo vakarines pamaldas už mirusiuosius ir kartais būdavo pasamdomi
profesionalūs raudotojai, kad "dainuotų placebus". 19 a. pradžioje terminas prigijo medicinoje
reikšdamas "labiau palengvinantis nei naudingas", kaip aiškinta 1811 m. išleistame medicininiame žodyne..
Pirmąjį žinomą placebo bandymą 1907 m. atliko W.H.R. Rivers tirdamas alkoholio ir kit7
svaigalų poveikį nuovargiui. Placebo populiarinimui daug nusipelnė Harry Gold, 5-6
dešimtmetyje skaitęs daug paskaitų ir spausdinęs straipsnių apie vadinamus abipusio aklumo
bandymus kai abi pusės nežinojo, kas vartojo placebo medikamentus.
Fabrizio Benedetti atliko bandymą: kelias dienas po kelis kartus buvo sukeliamas stiprus
skausmas, visada malšinamas morfijumi. Tačiau paskutinę dieną morfijus pakeičiamas
paprastu druskos tirpalu. Nuostabai, jis irgi numalšina skausmą. Tai placebas, kai šiaip
neveiksmingų dalykų gali paveikti labai stipriai. Minėtame bandyme į druskos tirpalą buvo
įdėta naloksono, blokuojančio morfijaus veikimą. Ir ką galvojate druskos tirpalo savybė malšinti skausmą dingo.
F. Benedetti įrodė, kad druskos tirpalas gali silpninti Parkinsono liga sergančiųjų tremorą
ir raumenų rigidiškumą. Jis išmatavo druskos tirpalą naudojusių pacientų neuronų aktyvumą ir
nustatė, kad pavieniai pagumburinio branduolio neuronai (per kuriuos paprastai siekiama
palengvinti ligos simptomus) pradėjo perdavinėti signalus gerokai rečiau, be to rečiau
pasireikšdavo ir impulsų serijos. Reiškia, druskos tirpalas tikrai suveikė.
Placebas gali būti grynas arba negrynas. Grynas placebas būna sudarytas vien iš
inertinių komponentų, tokių, kaip cukrus ar krakmolas. Negrynas placebas yra medikamentas,
apie kurio farmakaloginį poveikį gydomiems simptomams nieko nežinoma. Tarkim, bandymai
rodo, kad naujas medikamentas neturi jokių žalingų šalutinių poveikių, o 35% atvejų padeda
nuo tam tikrų simptomų. Tarkim, šiuo metu JAV gryni placebo preparatai yra ypatingai reti.
Taigi, suvokimas (protas, sąmonė) gali veikti kūno biochemiją. Dauguma mano, kad
placebo priežastis yra psichologinės prigimties. Tačiau placebo prigimtis dar neaiški.
Panašų poveikį turi ir homeopatiniai preparatai, kuriuos gaminant gydomoji medžiaga
(etanolyje ištirpinta medžio anglis, šunvyšnės ekstraktas, vorų nuodai ir pan.) skiedžiama tiek,
kad galutiniame produkte vargu ar belieka bent viena pradinės medžiagos molekulė. Tačiau,
teigiama, tirpalas kažkaip išlaiko gydomąją savybę. Praktika rodo, kad homeopatiniai vaistai būna veiksmingi.
Placebo idėjos pradininku reiktų laikyti H.K.Beecher. Jis įvertino apie pora tuzinų tyrimų ir
paskaičiavo, kad apie trečdalis pagerėjimų buvo pasiekta dėl placebo. Kitos studijos teigė
placebo poveikį esant dar didesniu.
Placebo poveiki iškėlė ir etinę klausimo pusę. Ar padoru gydytojui išrašyti placebo vaistus
nepranešant pacientui? Bet pasakius, bus sumažintas veiksmingumas. Požiūriai ir praktika yra labai skirtingi.
Požiūris: placebas kaip gamtos gydomoji galia
"Gydytojo tikėjimas gydymo būdu ir paciento pasitikėjimas gydytoju sustiprina poveikį; to
rezultatas yra veiksnus vaistas, beveik visada užtikrinantis pagerėjimą, o kartais ir
pagydantis", P.Skrabanek, J.McCormick. Kvailystės ir suklydimai medicinoje
Mandragoros šaknis, mumijos milteliai, voratinkliai, skruzdėlės, skorpionai, kaulų
smegenys, dantys, krabų akys, gyvačių mėsa, kirminai ir perlai tai tik keletas komponentų
tebenaudojamų gydymui. Dauguma jų veikia kaip placebas (jei išvis padeda). Bet kiek
šiuolaikinių medikamentų iš tikro nėra efektyvūs?
Ilgus amžius Vakarų medicina nenaudojo nieko, kas realiai nebūtų placebu. Ligoniai
pasijusdavo geriau po kraujo nuleidimo ar davus lapės plaučių, miško utėlių, vimdančiųjų iš
vynakmenio ar kokio kito 19 a. mėšlo. Tiesa, buvo ir veiksnių medikamentų: chinino prieš
maliariją, vakcina prieš raupus ir morfijus skausmui malšinti. Po karo kartu su biomedicinos
pasiekimais placebo poveikis buvo visiškai užmirštas. Dabar viskas paprasta: antibiotikai
esant uždegimui, sudėtingos chirurginės operacijos (širdies ir kepenų transplantacijai),
sofistinės diagnostikos priemonės. Ir vis tiek pusė visų suaugusių gyventojų sakosi bandę
alternatyvios medicinos metodus.
Pirmiausia reikia pastebėti, kad placebas nepaveikia organizmo, - jis tik paskatina jo
natūralią reakciją. Krakmolo tabletė negali pakenkti; ji nesukelia, tarkim, galvos skausmo,
tačiau gali jį pašalinti. Netgi chirurgo atliekama (netikra) operacija (pvz., sergantiems vėžiu)
gali suveikti kaip placebas nors ir ne visada palankiai sveikatai.
Gydant pirma reiktų išbandyti placebo poveikį ir tik esant būtinybei pereiti prie aktyvios
terapijos. Deja, tokį požiūrį šiuolaikinė medicina laiko iracionaliu ir nemokslišku. Tarkim,
aspirinas yra molekulė, paklūstanti chemijos dėsniams. Jis praeina pro membranas ir veikia
pagal griežtas farmakinetines lygtis, į kurias reiktų atsižvelgti gydant. Tačiau aspirinas turi du
nemalonius (tačiau svarbius) aspektus, kurie nuvainikuoja farmakinetines dogmas. Tos lygtys
nepaaiškina, kodėl aspirinas gydo, ir, be to, tą patį poveikį daugeliu atvejų gali duoti ir placebas.
Placebui artima: akupunktūra, aromaterapija, bioharmonija, homeopatija, refleksologija, "alternatyvūs" gydymo būdai.
Parengė Cpt.Astera's Advisor *) Bruno Kloferis (Bruno Klopfer, 1900-1971) žydų kilmės vokiečių psichologas,
prisidėjęs prie psichologinio asmenybės testavimo, projektyvių technikų (ypač Roršacho rašalo dėmių)
pradininkas ir populiarintojas. 1933 m. persikėlė į JAV. Literatūra
Papildomai skaitykite:
|