Tikėjimas yra galingas vaistas, nors pats gydymas yra simuliuojamas. Todėl ir placebas gali būti efektyvus.

1957 m. B. Klopfer^*) straipsnyje „Psichologiniai poveikiai vėžio atveju“ aprašoma tokia istorija:
Pacientas, kuris įvardijamas kaip „Mr. Wright“ buvo arti mirties sirgdamas limfinių mazgų vėžiu. Apelsino dydžio augliai apniko jo kaklą, kirkšnis, krūtinę ir pilvą. Gydytojai jau buvo išbandę visus galimus gydymus. Tačiau Mr. Wright įtikėjo, kad nauji „Krebiozen“ vaistai gali jam padėti. Jis jau nesikėlė iš lovos ir kovojo dėl kiekvieno oro gurkšnio, kai jam buvo suleista pirmoji injekcija. Tačiau po trijų dienų jis jau pėdinėjo po skyrių, juokaudamas su slaugėmis. Jo augliai susitraukė perpus ir po 10 dienų buvo išleistas iš ligoninės. Tačiau kitiems pacientams, kuriems irgi buvo duotas „Krebiozen“ preparatas, savijauta nepagerėjo.

Tačiau po dviejų mėnesių, dėl straipsnių spaudoje, kuriuose abejota „Krebiozen“ efektyvumu, jo padėtis vėl pablogėjo. Gydytojai nusprendė jam meluoti – jie sakė, kad kitą dieną gaus naują, dvigubai efektyvesnę tų vaistų versiją. Pacientas buvo ekstazėje. Gydytojai jam padarė injekciją, kurioje nebuvo nė vienos molekulės vaistų – ir jo sveikatos būklė pagerėjo netgi labiau, nei praeitą kartą. Netrukus jis paliko ligoninę be vėžio simptomų. Jis buvo sveikas du mėnesius, kol neperskaitė straipsnių, kad „Krebiozen“ visai neefektyvus – ir tada mirė per kelias dienas.

Ši istorija parodo, kad paciento viltis ir įsitikinimas gali turėti didelį poveikį ligos eigai. Panašiais atvejais sakoma, kad pagerėjimas buvo dėl placebo. Ir paskutinių dešimtmečių tyrinėjimai rodo tokie apsimestiniai gydymai yra efektyvūs beveik visose medicinos srityje. Placebo padeda ne tik tokiais paprastais atvejais kaip galvos skausmas, depresija ar nerimas, bet ir leidžia palengvinti tokių ligų kaip Parkinsono simptomus ar uždegiminius susirgimus.

Tyrimai rodo, kad placebo efektas ne visada kyla iš sąmoningo tikėjimo vaistu (priešinga nuostata, netikėjimas, gali sukelti vadinamąjį nocebo (pablogėjimo) efektą.). Jis gali kilti iš pasąmonėje esančių asociacijų tarp išgijimo ir gydymo prisiminimų, tarp skiepų ir balto chalato, poliklinikos kvapo. Tokios aplinkybės gali suaktyvinti imuninę apsaugą ir paskatinti hormonų gaminimą. Tyrinėtojai rodo, kad ištakos yra aktyviuose smegenų procesuose.

Matyt, kad placebo yra toks pat senas kaip ir pati gydytojo profesija. 18-ame amžiuje gydytojai sąmoningai skirdavo neutralias piliules, kai po ranka neturėdavo reikiamų vaistų. Tačiau nuo 19 a. vidurio į ligas imta žiūrėti tik kaip grynai fizinį ar cheminį reiškinį. Ir kažkur nuo 1900-ųjų placebas kaip terapijos priemonė prarado populiarumą.

Susidomėjimas atgimė paskutiniais dešimtmečiais. Pvz., tyrimai rodo, kad placebo gali pagerinti sportininkų pasiekimus – ir be jokio dopingo poveikio. Tačiau nepavyksta nustatyti taisyklių, leidžiančių kiekvienam atskirai padidinti placebo poveikį. Gydytojas gali tai pasiekti įskiepydamas pasitikėjimą arba daugiau bendraudamas su pacientu. Padeda ir aukšta vaisto kaina – pvz., placebo kainuojantis 1 Lt tikrai duos mažesnį poveikį nei kainuojantis 50 lt.

Daugiau:

1. R.L. Waber et al. Commercial Features of Placebo and Therapeutic Efficacy// J. of the AMA, vol.299, no.9, March 5, 2008
2. G. Pacheco-Lopez et al. Expectations and Associations that Heal...// Brain, Behavior, and Immunity, vol.20, no.5, Sept.2006

Placebas: kas tai?

"Jei nori, vadink nesąmone, bet aš esu girdėjusi nesąmonių, su kuriomis lyginant, ši būtų gryniausia išmintis",  L.Kerolis. Alisa veidrodžio karalystėje

Placebo lotynų kalba reiškia "Pamaloninsiu" ir atėjo per klaidingą Biblijos 116 psalmės vertimą, kuri iš tikro turėtų prasidėti "Eisiu prieš Viešpatį". Viduramžių katalikiškoje liturgijoje taip pradėdavo vakarines pamaldas už mirusiuosius ir kartais būdavo pasamdomi profesionalūs raudotojai, kad "dainuotų placebus". 19 a. pradžioje terminas prigijo medicinoje reikšdamas "labiau palengvinantis nei naudingas", kaip aiškinta 1811 m. išleistame medicininiame žodyne..

Pirmąjį žinomą placebo bandymą 1907 m. atliko W.H.R. Rivers tirdamas alkoholio ir kit7 svaigalų poveikį nuovargiui. Placebo populiarinimui daug nusipelnė Harry Gold, 5-6 dešimtmetyje skaitęs daug paskaitų ir spausdinęs straipsnių apie vadinamus abipusio aklumo bandymus – kai abi pusės nežinojo, kas vartojo placebo medikamentus.

Fabrizio Benedetti atliko bandymą: kelias dienas po kelis kartus buvo sukeliamas stiprus skausmas, visada malšinamas morfijumi. Tačiau paskutinę dieną morfijus pakeičiamas paprastu druskos tirpalu. Nuostabai, jis irgi numalšina skausmą. Tai placebas, kai šiaip neveiksmingų dalykų gali paveikti labai stipriai. Minėtame bandyme į druskos tirpalą buvo įdėta naloksono, blokuojančio morfijaus veikimą. Ir ką galvojate – druskos tirpalo savybė malšinti skausmą dingo.

F. Benedetti įrodė, kad druskos tirpalas gali silpninti Parkinsono liga sergančiųjų tremorą ir raumenų rigidiškumą. Jis išmatavo druskos tirpalą naudojusių pacientų neuronų aktyvumą ir nustatė, kad pavieniai pagumburinio branduolio neuronai (per kuriuos paprastai siekiama palengvinti ligos simptomus) pradėjo perdavinėti signalus gerokai rečiau, be to rečiau pasireikšdavo ir impulsų serijos. Reiškia, druskos tirpalas tikrai suveikė.

Placebas gali būti grynas arba negrynas. Grynas placebas būna sudarytas vien iš inertinių komponentų, tokių, kaip cukrus ar krakmolas. Negrynas placebas yra medikamentas, apie kurio farmakaloginį poveikį gydomiems simptomams nieko nežinoma. Tarkim, bandymai rodo, kad naujas medikamentas neturi jokių žalingų šalutinių poveikių, o 35% atvejų padeda nuo tam tikrų simptomų. Tarkim, šiuo metu JAV gryni placebo preparatai yra ypatingai reti.

Taigi, suvokimas (protas, sąmonė) gali veikti kūno biochemiją. Dauguma mano, kad placebo priežastis yra psichologinės prigimties. Tačiau placebo prigimtis dar neaiški. Panašų poveikį turi ir homeopatiniai preparatai, kuriuos gaminant gydomoji medžiaga (etanolyje ištirpinta medžio anglis, šunvyšnės ekstraktas, vorų nuodai ir pan.) skiedžiama tiek, kad galutiniame produkte vargu ar belieka bent viena pradinės medžiagos molekulė. Tačiau, teigiama, tirpalas kažkaip išlaiko gydomąją savybę. Praktika rodo, kad homeopatiniai vaistai būna veiksmingi.

Placebo idėjos pradininku reiktų laikyti H.K.Beecher. Jis įvertino apie pora tuzinų tyrimų ir paskaičiavo, kad apie trečdalis pagerėjimų buvo pasiekta dėl placebo. Kitos studijos teigė placebo poveikį esant dar didesniu.

Placebo poveiki iškėlė ir etinę klausimo pusę. Ar padoru gydytojui išrašyti placebo vaistus nepranešant pacientui? Bet pasakius, bus sumažintas veiksmingumas. Požiūriai ir praktika yra labai skirtingi.

Požiūris: placebas kaip gamtos gydomoji galia

"Gydytojo tikėjimas gydymo būdu ir paciento pasitikėjimas gydytoju sustiprina poveikį; to rezultatas yra veiksnus vaistas, beveik visada užtikrinantis pagerėjimą, o kartais ir pagydantis", P.Skrabanek, J.McCormick. Kvailystės ir suklydimai medicinoje

Mandragoros šaknis, mumijos milteliai, voratinkliai, skruzdėlės, skorpionai, kaulų smegenys, dantys, krabų akys, gyvačių mėsa, kirminai ir perlai – tai tik keletas komponentų tebenaudojamų gydymui. Dauguma jų veikia kaip placebas (jei išvis padeda). Bet kiek šiuolaikinių medikamentų iš tikro nėra efektyvūs?

Ilgus amžius Vakarų medicina nenaudojo nieko, kas realiai nebūtų placebu. Ligoniai pasijusdavo geriau po kraujo nuleidimo ar davus lapės plaučių, miško utėlių, vimdančiųjų iš vynakmenio ar kokio kito 19 a. mėšlo. Tiesa, buvo ir veiksnių medikamentų: chinino prieš maliariją, vakcina prieš raupus ir morfijus skausmui malšinti. Po karo kartu su biomedicinos pasiekimais placebo poveikis buvo visiškai užmirštas. Dabar viskas paprasta: antibiotikai esant uždegimui, sudėtingos chirurginės operacijos (širdies ir kepenų transplantacijai), sofistinės diagnostikos priemonės. Ir vis tiek pusė visų suaugusių gyventojų sakosi bandę alternatyvios medicinos metodus.

Pirmiausia reikia pastebėti, kad placebas nepaveikia organizmo, - jis tik paskatina jo natūralią reakciją. Krakmolo tabletė negali pakenkti; ji nesukelia, tarkim, galvos skausmo, tačiau gali jį pašalinti. Netgi chirurgo atliekama (netikra) operacija (pvz., sergantiems vėžiu) gali suveikti kaip placebas – nors ir ne visada palankiai sveikatai.

Gydant pirma reiktų išbandyti placebo poveikį ir tik esant būtinybei pereiti prie aktyvios terapijos. Deja, tokį požiūrį šiuolaikinė medicina laiko iracionaliu ir nemokslišku. Tarkim, aspirinas yra molekulė, paklūstanti chemijos dėsniams. Jis praeina pro membranas ir veikia pagal griežtas farmakinetines lygtis, į kurias reiktų atsižvelgti gydant. Tačiau aspirinas turi du nemalonius (tačiau svarbius) aspektus, kurie nuvainikuoja farmakinetines dogmas. Tos lygtys nepaaiškina, kodėl aspirinas gydo, ir, be to, tą patį poveikį daugeliu atvejų gali duoti ir placebas.

Placebui artima: akupunktūra, aromaterapija, bioharmonija, homeopatija, refleksologija, "alternatyvūs" gydymo būdai.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

---

^*) Bruno Kloferis (Bruno Klopfer, 1900-1971) – žydų kilmės vokiečių psichologas, prisidėjęs prie psichologinio asmenybės testavimo, projektyvių technikų (ypač Roršacho rašalo dėmių) pradininkas ir populiarintojas. 1933 m. persikėlė į JAV.
1939-47 m. buvo Rorschach’o instituto direktoriumi, o 1947-71 - „Projektyvių technikų draugijos“ prezidentu. Dalyvavo 1950 m. išrasto krebiozeno vaisto vėžio gydymui tyrimuose. Jis pacientui suleido tiesiog distiliuoto vandens, prieš tai jam pasakęs, kad yra gavęs efektyvią krebiozeno siuntą. Po 2 d. paciento organizme neliko ligos požymių ir jis buvo paleistas namo. Po poros mėnesių žiniaskaidoje išplito žinia, kad krebiozenas visai neveiksmingas. Tai perskaičiusiam minėtam pacientui vėžys atsinaujino ir jis po dviejų dienų mirė.

Literatūra

1. A.Hrobjartsson, P. Gotzsche. Is the placebo powerless?// The New England J.of medicine, vol.344, No.21, 2001
2. P.Gotzsche. Is there logic in the placebo>// The Lancet, 344, 1994
3. A.Johnson. Surgery as a placebo// The Lancet, 344, 1994
4. J.Laporte. A.Figueras. Placebo effects in psychiatry// The Lancet, 344, 1994
5. G.Zajicek. Healing force of nature// Cancer Journ., 8, 1994
6. M.Barinaga. Can psychotherapy delay cancer deaths?// Science, 246, 1989
7. H.K.Beecher. The powerful placebo, 1955
8. S.Barrett. Health frauds and quackery, FDA Consumer, 11, 1977
9. W.T.Jarvis. Dubious dentistry, 1990
10. A.Roberts, D.Kewman, L.Mercier, M.Hovell. The power of nonspecific effects in healing//
11. Clinical Psychology Review, 13, 1993

Papildomai skaitykite:
Ateivių rasės
Papildomas matavimas
Saulė sukelia čiaudulį
Faktas ar frenologija
Nepaprastos vandens savybės
Šaltoji branduolių sintezė
Juodoji Nigerijos magija
Valdomas nuotolinis matymas
Akupunktūra: organizmas vientisas
Kvantinė mechanika: mokslo ribotumas?
Tie prakeikti nematomi dalykai
Nanomedicina nusitaiko į vėžį
Virpesio-sukinio teorija
Kur dūmai, ten ir ugnis
Kelio suradimas
Ugnies ekologija
Valia laimėti
EBR reiškinys

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis
Fantastikos puslapis