Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Dinozaurų palikuonys Afrikoje 

Konge yra viena didžiausių Likouala pelkių, kurios plotas apie 55 tūkst. kv.mylių, t.y. ji didesnė už visą Floridos valstiją. Ji 80% tebėra neištyrinėta. Ar reikia stebėtis, kad tuose rajonuose išgirstame apie keistus gyvūnus?

Pirmieji pranešimai apie gyvūnus, panašius į dinozaurus, pasirodė prieš kokius 200 m.1776 m. prancūzų misionieriai pranešė radę milžiniškas kanopinio gyvūno pėdas. Jos buvo trys ir atstumas tarp jų buvo apie 7 pėdos. Tas gyvūnas turėjo būti dydžio kaip dramblys, bet vieningai sakė, kad jie ne dramblio, nes drambliai neturi kanopų. Vienas kunigų netgi sakėsi matęs kelis tuos gyvūnus braidančius ir ėdančius augmeniją.

1939 m. rugsėjo mėn. "West African Review" išspausdino straipsnį "Gyvas monstras ar išmanytas gyvūnas?", kuriame sakoma, kad, atseit, prieš kelis metus į Centrinės Afrikos Belgijos Kongo Iruwuni miškus ekspedicija išvyko ieškoti milžiniško prieštvaninio monstro. Kai kuriuose Londono laikraščiuose pasirodė antraštės "Ar brontozaurai tebegyvena Kongo liūnuose?" Bet monstrų nebuvo rasta. Nerasta ir medžiotojų, sutikusių juos. Bet pasakojimai tarp vietinių tebeplito.

1913 m. vokiečių tyrinėtojas Kamerūne, kapitonas Freiiherr von Stein zu Lausnitz, perdavė Kongo vietinių pasakojimus apie Mokele-mbembe, pagal kuriuos jis panašus į sauropodus dinozaurus, apie 70 pėdų ilgio ir 12-15 pėdų aukščio milžinus. Jam sakė, kad šis gyvūnas gyvena netoli Ubangi, Sangha ir Ikelemba upių. Stein apie jį rašė:

"Sakoma dramblio dydžio (arba bent hipopotamo) gyvūną esant rusvai pilkos spalvos su glodžia oda. Sakoma, kad jo kaklas labai lakstus, o jis turi tik vieną,bet labai aštrų dantį – kai kurie sako tai esant ragą. Kai kurie nurodė jį esant su didele raumeninga uodega, kaip krokodilo. Sakoma, kad jis išlipa į krantą ieškoti maisto net dieną, - ir jis maitinasi tik augmenija. Prie Ssombo upės man parodo jo šviežiai paliktus pėdsakus – kai jis buvo išlipęs ieškoti maisto. Netoliese buvo nurodyto tipo augalai [lianos]."

Mokele-mbembe yra lingvistinė idioma, galinti reikšti kelis dalykus. Dažniausiai sutinkama prasmė yra "tas, kuris sustabdo upės tėkmę", bet gali reikšti ir "tas, kuris ėda palmių viršūnes", "monstras" ir net "pusiau dievas, pusiau gyvulys". Jis bendras tokių gyvūnų kaip emela-ntouka, mbielu-mbielu-mbielu ir nguma-monene pavadinimas.

Sakoma Mokele-mbembe gyvenant prie Likouala pelkių upių esančiuose liūnuose ir vandens telkiniuose. Ežerus naudoja keliantis nuo upės prie upės. Jo ilgis 16-32 pėdos, kaklas apie 5-10 pėdų, o uodega apie 5-10 pėdų. Keletas liudijimų yra apie skiauterę ant jo galvos, kiti mini nedidelį ragą. Nenurodoma, kokie jo plaukai. Jiems esant, skirtumas nuo dinozaurų padidėtų.

Pėdos apvalainos, 1-3 pėdų pločio, su trimis kanopomis. Dažniausiai manoma, kad jie neskleidžiagarsų, nors liudijimai prieštaringi, gal painiojant su emela-ntouga, skleidžiančiu garsą kaip prunkštimas, staugimas, riaumojimas, dundėjimas. Pigmėjai sako jį maitinantis Malombo augalais, iš tikro esančiu dviejų rūšių: Landolphia manii ir Landolphia owariensis. Sakoma jį didžiąją laiko dalį būnant po vandeniu, išskyrus, kai maitinasi ir keliauja. Sako, kad jis nemėgsta begemotų ir juos užmuša, kai tik pamato, - nors neėda. Pasak pigmėjų, jo gyvenamuose rajonuose nėra begemotų.

1932 m. britų mokslininkas, tyrinėjęs netoli Likouala esantį rajoną, rado labai didelias pėdas. Vėliau, įplaukęs kanoja gilyn viena upe, girdėjo keistus garsus, bet nieko nematė. Tais pačiais metais I.Sanderson kartu su gyvūnų pirkliu Gerald Russel irklavo aukštyn Mainyu upe, kai išgirdo bauginantį garsą, skambantį kaip žemės drebėjimas ar sproginėjimas, sklidusį iš didelės povandeninės olos. Tada tiesiai prieš kanoją suraibuliavus vandenui, iškilo tamsi lyi galva panaši į driežo, bet dydžio kaip begemoto. Ji buvo ant ilgo, kaip gulbės, kaklo. Ji palinko link dviejų vyrų ir akimirką, kuri jiems rodėsi esant amžinybe, spoksojo į juos. Sanderson savo pojūčius apibūdino:

"Nežinau, ką matėme, bet gyvūnas, pabaisa, įsirėžė į mano tinklainę. Jis atrodė kaip kažkas, turėjęs išmirti prieš milijonus metų. Kaip mokslininkas, aš turėjau bti laimingas, bet šis įvykis taip baugino, kad niekad nenorėčiau jį vėl išvysti"

Tais pačiais metais jis rado keistus pėdsakus būtybės, kurie vietiniai pavadino "mgbulu- eM`bembe".

Gambijoje, mažiausioje Afrikos valstybėje, siauroje juostoje Atlanto pakrantėje, nežinomi paslaptingi gyvūnai vadinami kikiyaon, guiafairo ir sasabonsam. Daug apie Gambiją žinome iš Chris Moiser kelis paskutinius metus rinktų duomenų. Taip pat Gambijos upės pakrantėse pasakojama legenda apie raguotą monstrą Ninki-Nanka, kuris naktį išslenka iš pelkynų maurų ir dumblo ir surija viską, ką sutinka. Jo apibūdinimai yra neaiškūs, bet neabejotinai būtybė skiriasi nuo 1983 m. Owen Burnham surasto 'Gambo', į krokodilą panašios būtybės su pelekais lavoną. Šis radinys vertinamas prieštaringai, nes Burnham nepadarė būtybės eskizų ir nepaėmė pavyzdžių. Net vienas kaulas ar audinių pavyzdys galėjo padėti ją identifikuoti.

Tokie pasakojimai turi dvi silpnas vietas. Brontozauro arba Ninki-Nanka dydžio būtybės turi būti labai sunkios ir turi palikti drėgnuose upių krantuose ar pelkynuose gilius pėdsakus, išliekančius kelis metus, pvz., dramblių pėdos lieka daugiau nei du metus. Bet monstrų pėdų niekas nerodė.

Antra, tokie dideli gyvūnai turi būti žolėdžiai ir turėtų nuniokoti apylinkės augmeniją. Ir vėl - jokių pranešimų apie nuniokotus laukus. Tad monstrų viešpatavimo stichijai lieka tik vanduo.


 

Afrikos skraidantys vampyrai

Kitaip yra su oro gyvūnais. Jie skrenda ir ant žemės nepalieka pėdų. Kikiyaon ir guiafairo yra skraidančios aštriadantės būtybės, turinčios žmogaus ir paukščio bruožų. Nėra aišku, ar jos realios būtybės, nes panašu, kad pasirodo tik sapnuose ir vizijose. Tuo kabau, kad kikiyaon vadinamos "sielų rijikais" ir iškviečiamos burtininkų. Pirmuosius straipsnius apie kikiyaon ir guiafairo parašė Owen Burnham.

Aukso krante pasakojama ir apie Susabonsam, paslaptingą skraidančią būtybę plonais odiniais sparnais ir laikoma ją esant žmogaus dydžio. Sparnų plotis apie 20 m. Pranešama, kad ji turi išsikišusį krūtinkaulį, ilgas plonas kojas, aštrius dantis, nosį, panašią į žmogaus, šiurkščius plaukus ant galvos ir du trumpus ragus. Laikoma esant žmogėdra arba vampyru.

Tokių požymių neturi joks žinomas gyvūnas. Susabonsam panaši į Cornish "Pelėdžmogį", kurio idėją priėmė ir Jonathan Downes (Viktorijos laikų anglų tyrinėtojas), taip rašęs apie tokias būtybes. Jo pateikimas apėmė siurrealistinio meno istoriją, Max Ernst reinkarnaciją, iškamšas ir airių burtininko Tony Shiels tvirtinimus bei prieštaravimus. Apie tai rasite Mark Chorvinsky straipsnyje, išspausdintame "Strange Magazine" (1991 m. ruduo).

Downes ir kitiems šios esybės buvo tarsi nežinomos prigimties šmėklos, įgaunančios gyvūnų išvaizdą. Tokioms idėjoms galėjo įkvėpti Janet ir Colin Bord teorijos. Tikėjimo tokiomis būtybėmis priežasčių reiktų paieškoti folklore, grupių psichologijoje ir ikonografijoje. Iš kitos pusės, kiti, kaip Mark Hall, sako, kad "sparnuoti žmonės" iš tikro gali būti milžiniškos pelėdos.

1923 m. Frank H. Melland dirbo Zambijoje (tuo metu šiaurės Rodezijoje), kur išgirdo vietinių pasakojimus apie plėšrias skraidančias reptilijas, kongamato ("valčių užpuolikas"), atseit gyvenančias vakarų Zambijos Mwinilunga rajono Jiundu pelkėse. Jis užrašė tokį pokalbį su vietiniais:
- Kas yra kongamato?

- Paukštis.
- Koks paukštis?
- A, jis iš tikro ne paukštis, jis kaip driežas su plėvių sparnais, kaip šikšnosparnis.

Vėliau buvo išsiaiškinta, kad sparnų plotis yra nuo 4 iki 7 pėdų, o spalva juoda arba raudona, o snapas pilnas aštrių dantų. Tikima, kad jis yra be plunksnų, o snapas yra su dantimis. Parodžius knygose pterodaktilio piešinius, vietiniai nedvejodami tai įvardijo kaip kongamato.

Tokie pasakojimai primena pteronodoną, kurio liekanų rasta Kansa klintyse. 1925 m. anglų korespondentas G.Ward Price lankėsi Rodezijoje su būsimuoju Vindzorų kunigaikščiu. Jam papasakojo apie Rodezijos nuošalioje pelkėje, laikomą demonų buveine, sužeistą žmogų. Jis mėgino ją ištirti nepaisydamas pavojų. Grįžo būdamas arti mirties, krūtinėje didelė žaizda. Jis sakė, kad jį užpuolė didelis paukštis. Jam parodžius pterozauro piešinį, žmogus išsigando ir išbėgo iš namo.

1942 m. pulkininkas C.R.S.Pitman perteikė Zambijos vietinių pasakojimus apie dideles skraidančias būtybes, gyvenančias neprieinamose pelkėse. Pamatyti jas reiškė mirtį. Buvo matomi jų pėdsakai su didelės uodegos žyme. Tokių pasakojimų girdėta ir prie Kilimandžaro bei Kenijos kalnų.

Įspūdingiausias yra ne vietinių, o Britų muziejaus darbuotojo, zoologo ir rašytojo Ivan T.Sanderson liudijimo, 1932-1933 m. su Percy Sladen ekspedicija vykusio į Vakarų Afriką. Kamerūne Assumbo kalnuose jie apsistojo miškingame slėnyje prie upės. Sanderson nušovė didelį vaisių šikšnosparnį, kuris įkrito į vandenį. Sanderson, brisdamas per greitą tėkmę, neišsilaikė ir parkrito. Jam atsistojus, kolega šūktelėjo "Žiūrėk!"

"Ir aš pažvelgiau. Ir tada sušukau pats ir akimirksniu panirau po vandeniu, nes tiesiai į mane kelios pėdos virš vandens lėkė kažkoks juodas gyvūnas dydžio kaip erelis. Tik akimirksnį mačiau jo galvą ir kaip išsižioja jo apatinis žandikaulis su pusrutuliu aštrių baltų dantų, tarp kurių atstumas buvo per danties plotį. Kai išnėriau, jis buvo nuskridęs. Georde žvelgė į kitą pusę taikydamas iš antro šautuvo. Varvantis išlipau ant uolos ir susižvalgėme. "Ar sugrįš?", paklausėme kartu. Prieš visai sutemstant, jis vėl pasirodė praskrisdamas virš upės tarškėdamas dantimis ir "šsss-šsss" garsais ore plasnojant dideliais juodais kaip Drakulos sparnais. Mes buvo be priedangos, mano šautuvas neužtaisytas, o gyvūnas lėkė tiesiai į George. Jis pritūpė. Gyvūnas pralėkė ir vėl išnyko naktyje".

Sanderson ir George grįžo į stovyklavietę ir paklausė vietinių, kas ten buvo. "Olitiau", tie atsakė ir paklausė, kur jį matė. Sanderson parodė į upę. Vietiniai iš baimės nubėgo į priešingą pusę pasičiupę tik ginklus ir palikę visus kitus daiktus. I.Sanderson, pasaulyje gerbiamas zoologas, negalėjo tos būtybės sumaišyti su dideliais vaisių šikšnosparniais, kurie, be to, yra rusvos ar gelsvos spalvos.

1956 m. Zambijoje palei Luapula upę inžinierius J.P.F.Brown iš Kasenga, esančio Zaire, grįžo į Solsberį. Jis apsistojo Fort Rosebery, į vakarus nuo Bangweulu ežero. Apie 18:00 jis virš galvos išvydo dvi lėtai ir tyliai skrendančias būtybes. Jos atrodė kaip priešistorinės. Sparnų plotis buvo apie 3-3,5 pėdos, jos turėjo ilgas plonas uodegas ir pailgą galvą, primenančią šuns. Viena jų prasižiojo ir Brown pamatė daug aštrių dantų. Browm sakė, kad būtybės ilgis buvo apie 4,5 pėdos. Pasirodžius šiam pranešimui, D.Gregor su žmona pranešė pietinėje Rodezijoje mačiusi 2,5 pėdų ilgio skraidančius driežus, o J.Blake-Thomson – kad Awemba gentis pasakoja apie dideles skraidančias būtybes, panašias į žiurkes ir galinčias pulti žmones. Jos gyvena olose prie Zambezi upės ištakų.

1957 m. į Fort Rosebery ligoninę kreipėsi ligonis su sunkia žaizda krūtinėje. Jis sakėsi, kad Bangweulu pelkėse jį užpuolė didelis paukštis. Jis jį nupiešė panašų į pterozaurą. Netrukus dėl Kariba hidroelektrinės statybos į Zambezi slėnį plūstelėjo žmonės ir "Daily Telegraph" korespondentas Ian Colvin padarė "pterozauro" nuotrauką.

Dr.Kent Hovind studentas iš Kenijos telefonu papasakojo apie skraidančias reptilijas ir jų įpročius. Studentas paaiškino, kad vietinių didžiausia problema yra palaidoti mirusiuosis pakankamai giliai, nes "skrajūnai" iškasa juos ir ėda mėsą.

Vietiniai šias būtybes lygina su šikšnosparniais, bet jie kiekvienai šikšnosparnių rūšiai turi savo pavadinimą. Be to, Afrikoje nėra Java salos skraidančių lapių su 5 pėdų sparnais. Didžiausi Afrikos šikšnosparniai yra plaktukagalviai vaisių šikšnosparniai (Hypsignathus monstrus), kurių sparnai yra 3 pėdų. Vaisiams sunokus jų niūrus ir monotoniškas klyksmas šiurpina aplinkinius kaimus. Gyventojai išlekia į lauką ir muša skardinius vydami juos tolyn.

Hausa gentis pasakoja apie Buraka, turėjusį žmogaus galvą, o kojas ir kanopas kaip arklio. Tai gali būti atėję iš graikų mitų apie kentaurus.

Bet yra Ibibio šikšnosparnių siejamų su raganavimu. Jei šikšnosparnis įskrenda į namą ir paliečia žmogų, tai tikras ženklas, kas jis užkerėtas ir arba jo širdis bus suėsta jam bemiegant arba pavogtas šešėlis.

Nikoliečių Sudane laikoma, kad raganavimas atliekamas naktį ir su tuo susijusios tik pelėdos ir šikšnosparniai. Sudano Bongo turi panašius prietarus - dvasios, velniai ir raganos bendrai vadinamos Bitaboh, o miškų goblinai atskiru Ronga pavadinimu, kaip ir visi šikšnosparniai (ypač Megaderma fronai, striksintys iš medžių į medžius dienos šviesoje).

Kamerūne Ndop gentyse vampyrai siejami su šikšnosparniais - jie, pelėdos ir krūmynų katės turi raganų formą. Jei šikšnosparnis ar pelėda priartėja prie namo ar krūmynų katė pridaro eibių, žmogus iškart turi eiti pas burtininką ir išsiaiškinti, kaip jam išvengti blogio. Raganiškosios formos gali čiulpti miegančių asmenų gyvybės sakus.

Siera Leone turi legendų apie baisius didžiųjų vaisių šikšnosparnių, Bonan, įpročius, primenančius europietiškus vampyrus. Jie čiulpia miegančių vaikų kraują tol, kol šie miršta. Jie gali pavirsti akmeniu ar gyvate.

Bet tokių kraują siurbiančių šikšnosparnių tėra tik Pietų Amerikoje (ne šiauriau Meksikos). Bet jie yra nedideli ir europiečiai apie juos nežinojo iki Amerikos atradimo. Tačiau Drakulos legendos pagrindas yra milžiniška šikšnosparnio pavidalo figūra. Iki tol vampyrai buvo įsivaizduojami kaip vaiduokliai, raganos ar lavonai.

Kita skraidančių būtybių atmaina yra drakonai. Žinome apie šv.Jurgio kovą su drakonu, Andromedą su drakonu ir Velso drakoną. Ar visi tie pasakojimai tėra išmonė?

Liudijimai Afrikoje neapsiriboja tik pelkėtais rajonais. Namibijos dykumose pasakojama apie milžiniškus skraidančius driežus. 1988 m. prof. Roy Mackal vadovavo ekspedicijai, kuri surinko pasakojimus apie skraidančią būtybę su 30 pėdų sparnų pločiu. Nors ji dažniausiai sklendžia, bet ali ir skristi. James Kosi ją netgi matė maždaug iš 1000 pėdų atstumo. Jis ją nusakė esant juodą su baltomis dėmėmis.

Zambijos pelkėse gyvena dvi gyvūnų rūšys, kurias prieblandoje galima palaikyti priešistorinėmis būtybėmis. Tai batasnapis gandras – tamsus paukštis su 8 pėdų sparnų pločiu ir neįprasta išvaizda. Bet jie nepuola žmonių, kurių visaip vengia. Jų bato formos snapas nėra smailas ir bedantis. Kitas – balnasnapis gandras su 8,5 pločio sparnais, ilgu smailu raudonu balno formos snapu su juoda horizontalia juoda juosta (apie ¾ snapo nuo smaigalio). Pagrindinės spalvos juoda ir balta, alva juoda su oranžiniais dryžiais šonuose. Kojos be plunksnų ir raudonos. Neatmetama galimybė, kad išgąsdintas ar sergantis balnasnapis gandras galėtų užpulti žmogų. Abu šie paukščiai reti ir juos sunku supainioti su pterozaurais, bet vietiniai labai prietaringi, tad nesunku įsivaizduoti, kad šių didelių paukščių skrydis tamsoje gali juos išgąsdinti ir padaryti pradžią gandams.

 

Kai kurios kitos ekspedicijos

Gamtininkas Carl Hagenbeck savo autobiografijoje aprašė, kaip du asmenys, vokietis Hans Schomburgh ir anglų medžioklis, nepriklausomai vienas nuo kito jam papasakojo apie "milžinišką monstrą, pusiau dramblį, pusiau drakoną", gyvenantį Kongo pelkynuose. Vėliau kitas gamtininkas, Joseph Menges, sakė Hagenbeck'ui, kad "tam tikras dinozauras, atrodo artimas brontozaurams" gyvena pelkėse. Haenbeck nedelsdamas pasiuntė ekspediciją 1909 m., bet ji nutrūko dėl ligos ir nedraugiškų čiabuvių.

1920 m. 32 vyrų ekspediciją į Kongą pasiuntė JAV Smitsonian institutas. Po 6 dienų ji užtiko didelius pėdsakus palei upę ir vėliau girdėjo paslaptingą raumojimą, nepanašų į jokio kito gyvūno. Ekspedicija baigėsi tragiškai – važiuojant traukiniu į vietovę, kur visa gentis sakėsi mačiusi mokele-mbembe, lokomotyvas nuvažiavo nuo bėgių ir apsivertė. Keturi komandos nariai žuvo, o kiti buvo sunkiai sužeisti.

1960 m. JAV kryptozoologas James H.Powell susidomėjo Afrikos drakonais ir surengė ekspediciją į Kongo, turėjusią problemų (nes JAV ir Kongo ryšiai buvo sutrikę). Per kelis mėnesius po sunkumų, kaip gyvačių įkandimai, skendimai ir tropinės ligos, tedavė papildomus paliudijimus apie mokele-mbembe ir kitą būtybę, vietinių vadintą n`yamala.

1876 m. įkvėptas 1927 m. parašytų Alfred Aloysius Smith memuarų "Prekybos ragas" apie kelionę Gabone palei Ogooue upę, nuvyko į aboną, kur girdėjo keisto gyvūnų riaumojimą. Jį vietiniai vadino jagonini ir tapatino su amali, kurio pėdas matė. Jis greit nustatė jį esant, greičiausiai, mokele-mbembe. Vietiniai sauropodo piešinius laikė panašiausius į tą būtybę.

1980 m. vokiečių inžinierius Herman Regusters su žmona Kia nuvyko prie Leke ežero, kur girdėjo nežinomo gyvūno prunkštimą ir riaumojimą. Jie sakosi nuvotografę mokele mbembe ežere ir stebėjo ją einant per krūmus. Pasak jų, jos ilgis buvo 30-35 pėdos.

1980 m. Powel su kryptozoologu Roy P.Mackal nustatė, kad daugiausia pranešimų ateina nuo Likouala pelkynuose esančios upės šalia Tele ežero. Jie sako, kad daugiausia liudininkų sako būtybę esant 15-30 pėdų ilgio (kaklas sudaro daugumą ilgio). Sakoma ją esant rūdžių spalvos, o kai kurie įžiūrėjo kažką panašaus į skiauterę.

1981 m. ekspediciją surengė R.Mackal, J.Richard Greenwell, M.Justin Wilkinson ir kongietis zoologas Marcellin Agnagna. Jie netoli Epena girdėjo, kaip didelis gyvūnas įšoko į vandenį. Jie taip pat rado nulaužtų šakų taką bei daug jo pėdų.

1983 m. balandžio mėn. Brazzaville zoologijos sodo zoologas M.Agnagna atvyko prie Tele ežero. Jie sako matę gyvūną maždaug 275 m. atstumu. Gyvūnas savo nedidelę rusvą kaip krokodilo galvą su ovalinėmis akimis ir maža nosimi laikė iškėlęs 90 cm virš vandens ir žvalgėsi į šalis. Tai buvo reptilija, besiskirianti nuo krokodilo, pitono ar vėžlio.

1985-1986 m. anglas William J.Gibbons kalbėjosi su keliais liudininkais kurie davė naudingos informacijos apie mokele-mbembe.

1987 m. japonų komanda nufilmavo neryškų epizodą prie Tele ežero. Galima įžiūrėti du vyrus valtyje, kurių vienas stovi joje akip įprasta Afrikoje. Tai buvo traktuota kaip būtybės galva ir kaklas.

1990 m. britas Redmond O`Hanlon grįžęs iš nepavykusios ekspedicijos sakė, kad drambliai, brendantys per upę su iškeltais straubliais, gali būti palaikyti priešistoriniais gyvūnais.

1990 m. W.Gibbon kartu su amerikiečiu Rory Nugent ištyrinėjo apie du trečdalius Bai upės ir du nedidelius ežerus, Fouloukuo ir Tibeke, esančius į šiaurės vakarus nuo Tele ežero (ir kurių nėra daugelyje žemėlapių).Rory padarė dvi įdomias nuotraukas, kurių vienoje tikrai gali ti mokele-mbembe galva.


 

Skraidantys pterozaurai JAV

Važiuodami į darbą vieną 1976 m. rytą keli mokytojai pranešė matę didelę skraidančią būtybę su 12 pėdų sparnais. Pasitikslinę mokyklos bibliotekoje jie priėjo išvados, kad tai pterozauras.

Vieną 1976 m. ankstų rytą policininkas Arturo Padilla iš San Benito, Teksase, nustebo automobilio šviesose pamatęs milžinišką "paukštį". Po kelių minučių ir Homer Galvan matė didelį tamsų siluetą neplasnojant sklendžiantį per dangų. Po kelių valandų Brownsville miestelio Teksase gyventojas Alverico Guajardo sakosi prie savo kilnojamo namo matęs monstrą, kurį apibūdino kaip paukštį, bet "ne šio pasaulio".

1982 m. James Thompson važiavo netoli Fresno, Teksase, ir pamatė didelį pilką beplunksnį skraidantį padarą s 5-6 pėdų sparnais.

 

Literatūra:
M.D.W. Jeffreys. African Pterodactyls, Journ.of Royal African Society, 1944, p.72-74
A.H. Melland. In Witchbound Africa,
C.G. and B.Z. Seligman, The Pagan Tribes of the Nilotic Sudan, 1932
G. Schweinfurth. The Heart of Africa, vol.1, 1878, p.144
J.C. Drummond-Hay. Ndop Assessment report, 1925
T.N. Goddard. The handbook of Sierra Leone, 1925, p.56
B. Heuvelmans. On the Track of Unknown Animals
K.P.N. Shuker. In Search of Prehistoric Survivors
L. Coleman, J. Clark. Cryptozoology A to Z
H.R. Sattler. Pterosaurs, the Flyin Reptiles

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Kryptozoologija
Jie tebegyvena!?
Slibinai-gundytojai
Žudyti per atstumą
Drakonų ežeras Kinijoje
Niagaros didžioji gyvatė
Sekant milžino pėdsakais
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Nesė ir kiti: hipotezės ir realybė
Trobriando salų burtininkai
Prasiplečia gyvybės ribos
Įvairios trumpos žinutės
Pasakiški airių elfai
Placebo - tikrai veikia!
Ir vėl čupakabros
Oro grobuonys
Slaideriai - kas jie?
Paskutinių inkų pranašystė
Dujininko iš Virdžinijos isterija
Astrologija ir visuomenė
Botino - žvitrioji akis
Protingi šunys
Musė cėcė

 

san-taka
station

UFO phenomenas over and under Lithuanian sky
NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu...

įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis

 
 
 
 
 
 
 
 
Kongomato
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kongomato attacks natives at boat
Kongomato puola vietinius

Puolamas Ivan Sanderson
 
 
 
 
Fruit bat when fly
Fruit bat
Fruitbat
Vaisių šikšnosparnis
 
 
 
 
 
 
Saddlebeak stork
Balnasnapis gandras
Shoebeak stork
Batasnapis gandras