Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Akvilonijos sfinksas 

Papildomai skaitykite: 
10 didžiųjų senovės civilizacijų
Su mumis kalba Egipto žvaigždės
Stounhendžas, Anglijos monolitas 
Gal tai jau buvo? 

Prancūzijos pietuose šalia Aix-en-Provence yra neįprastas gamtos darinys vadinamas Monte Sainte-Victoire. Šis kalnas pavaizduotas 12-oje Paul Cezanne drobių. O dabar klausiama, ar tai nėra stipriai apiręs sfinksas, antrininkas esančio Gizoje?

Ant kalvos į šiaurę nuo Aix yra archeologinė Entremont vietovė iš laikotarpio iki romėnų. Čia buvo Celto-Liqurians (Salyens genties) sostinė. Čia archeologai rado pėdsakus išsivysčiusios civilizacijos su parduotuvėmis, sandėliais ir dirbtuvėmis bei dideliu pastatu galinčiu būti šventykla. Stovykla buvo ant uolėtos viršūnės į Sainte-Victoire pusę, šventą jiems kalną, tapatintų su vėjų dievu Vintour. Kalnas buvo šventas ir Paul Cezanne, kuris kaip ir senieji gyventojai tapatinosi su juo.

Mount St.Victoire

Kas įdomiausia - kalnas panašus į Egipto Sfinksą. Plačiomis priekinėmis letenomis, išsivysčiusiais krūtinės raumenimis, išlenkta nugara, tvirta galva ir išraiškingomis užpakalinėmis kojomis - panašumas į katę yra stulbinantis. Atidžiau įsižiūrėjus išryškėja iš tikro gigantiškas katės veidas.

Graham Hancock'as ir Robert Bauval spėjo, kad turi būti antras Sfinksas, o Gizos sfinksas yra senesnis nei manoma ir iš pradžių buvo su liūto veidu. Tik vėlesnių laikų faraonas panoro matyti smiltainyje iškaltą savo veidą.

Sfinkso pavadinimas yra Hor-em-Anket, kas verčiama Horizonto Horas (ir, galbūt, Dviejų horizontų Horas). Horas yra Saulės dievas (nepainiokite su Horu, Izidės ir Ozyrio sūnumi). Kaip Saulės dievas, jis buvo dviejų horizontų dievas - rytuose, kur teka Saulė, ir vakaruos, kur ji leidžiasi. "Dangaus vartai Rytuose Horui atsiveria auštant", rašoma piramidžių tekstuose.

Gizos veidą nušviečia aušros spinduliai. O kaip dėl kito horizonto, to, kuris vakaruos? G. Hancock'as ir R. Bauval spėjo vakaruos buvus antrąjį sfinksą, žvengiantį į priešingą pusę. Ar tai ne Provanso sfinksas, kurio veidą nušviečia besileidžianti Saulė. Akeru, liūtai- dvyniai sėdintys nugaromis vienas į kitą, yra svarbus Egipto kultūros motyvas. Gal tarp Egipto ir magdaliečių kultūros, klestėjusios pietų Prancūzijoje iki 9500 m.pr.m.e. buvo tamprus ryšys?

Paul Cezanne, Mount St.Victoire

Magdaliečiai žinomi mums iš labai realistinių gyvūnų pavaizduotų olose - toje eroje Prancūzijoje gyveno tokie gyvūnai kaip raganosiai, mamutai ir laukinės katės, tokios, kaip liūtai.

Viduržemio jūra buvo daug seklesnė ir vandenį per paskutinį ledynmetį kaustė 2 m. storio ledas. Be to ji kai kuriais laikotarpiais galėjo būti išdžiūvusi. Nilas galėjo tekėjo jos slėniu ir susilieti su Rhone (Upe) įtekėdami į Atlantą.

Robert Charroux nurodo, kad magdaliečiai buvo labiau išsivystę nei manoma. Jie nebuvo apsidangstę kailiais ir nešiojo skrybėles, liemenes, kelnes, kojines, batus, diržus ir suknias. Kai kurie šukavo plaukus, kiti turėjo "gaidžio skiauteres", o dar kiti ūsus ir "ožio barzdeles". Tai sunkiai dera su puslaukinio įvaizdžiu?

Kitos sąsajos

Prisiminkime Gutzon Borglum (4-o dešimtmečio skulptorius), kuris iškapojo Rushmore kalną Pietų Dakotoje.

"Drakono valandoje" (1950-ais pavadintoje "Konanu užkariautoju") Robert E.Howard turi nuorodą į Sfinksą, Konanui būnant Poitan, piečiausioje Aquilonia provincijoje. Ieškodamas amuleto, galinčio įveikti piktąjį burtininką Xaltotun, Konanas valdė kalną ir ties horizontu regėjo Sfinksą. Iš kur rašytojas tai ištraukė?

Magdalenian stone art

12 a. rasta Chauvet ola yra apie 10-13 tūkst. m. senesnė, t.y. apie 29700-32400 m. senumo. Prancūzų istorikas Stephane Lwoff paskelbė La Marche olos iš Lussac-les- Chateux piešinius. Juose yra ir plikas barzdotas vyras, atrodantis kaip filosofas, princesė atrodanti kaip Britney Spears ir moteris paplūdimyje su jūreiviška vandeniui nepralaidžia skrybėle. Ant šlaunies kelnėse matoma kišenė. Jos apranga labai panaši į 17 a. valstietę ir Dardogue slėnio.

Tenka priimti neįtikėtiną idėją, kad Bronzos amžiuje Europoje egzistavo kažkokia civilizacija - prieš paskutinį Pleistoceno ledynmetį (maždaug prieš 10 tūkst. metų).

Literatūra:

  1. William Glyn-Jones. The Sphinx of Aix-en-Provence// Atlantis raising, No 33, May-June 2002, p.27-28; 63-64
  2. Robert Charroux. The Mysteries of the Andes, 1977, p.82-84


Paul Cezanne, prancūzų dailininkas

Paul Cezanne

Prancūzų dailininkas Paul Cezanne laikomas vienu moderniosios tapybos pradininkų - tiek tuo, kad drobėje tiksliai perteikė tai, ką regėjo akys, tiek forma, išgautą per savitą erdvės, masės ir spalvos traktavimą. Jis buvo impresionistų amžininkas, bet išėjo už jų akcento į atskirą teptuko potėpį ir šviesos kritimą į objektą.

Jo įtaka 20 a. menui didelė. Atskirais atvejais, prancūzas Henri Metisso žavėjosi jo spalvų panaudojimu, o ispanas Pablo Picaso jo dvimatę kompoziciją išvystė į kubizmą (pasakęs "Mano vienintelis mokytojas... kaip tėvas mums visiems").

Tačiau didesniąją gyvenimo dalį jis buvo ignoruojamas ir dirbo vienišas. Jis nepasitikėjo kritikais, turėjo vos kelis draugus ir iki 1895-ųjų surengė tik atsitiktines parodas. Jis buvo svetimas net šeimai, kuri jį laikė keistu.

Jis gimė 1839 m. sausio 19 d. Aix-en-Provence mieste turtingo bankininko šeimoje. Jo vaikystės draugas buvo Emile Zola. Ankstyvas polinkis į meną liūdino tėvą, bet po ginčų, jį 1961-ais pasiuntė į Paryžių studijuoti meną, kur jau gyveno Zola. Iš pat pradžių jį patraukė radikalesni elementai - ypač žavėjosi romantiškąja Eugene Delacroix, o tarp jaunesniųjų Gustave Courtbet ir Edouard Manet.

Dauguma ankstyvųjų paveikslų nutapyti tamsiais tonais sunkiu tirštu pigmentu, perteikiant ankstyvesnių kartų ekspresionizmą. Tačiau palaipsniui atsisakė teminio idealizmo ir stilistinio poveikio. Jam, kaip dailininkui, subręsti padėjo dar nepripažintas Camille Pissaro, ne tik morališkai palaikęs, bet ir išmokęs krentančio pro duris apšvietiko impresijos (en plein air stilius). Gan greitai Cezanne perėjo prie šviesių tonų ir ėmė orientuotis į kaimo vaizdus. Su kitais impresionistais dalyvavo parodoje 1874-ais. Jis norėjo "užkariauti Paryžių su obuoliu". Obuoliai su apelsinais buvo mėgstamiausia jo kompozicija.

Bet impresionistai neturėjo didelio komercinio pasisekimo ir jis pasitraukė į Aix-en- Provence. 1881 m. jo svainis nusipirko namą su vaizdu į Saint-Victoire kalną, kuris tapo jo kūrinių šerdimi. 1886 m. viename Zola romane jam pasirodė, kad aprašoma jo nesėkmė, - ir jis nutraukė ryšius su rašytoju. Tais pačiais metais, būdamas 47 m. amžiaus, jis vedė Hortenze ir paveldėjo tėvo turtus.

Vėliau tapė gamtą impresionistiniu stiliumi, bet supaprastino išraišką naudodamas gryną spalvą. Kritikai kaltino, kad viena spalva išreiškia ir gamtos formas, ir šviesą. Jis pats daugiau kalbėjo apie spalvos "moduliavimą" nei išraišką tamsa ir šviesa.

Paul Cezanne, Mount St.Victoire

Cezanne manymu jis savo tikslo nepasiekė. Daugelis darbų liko nebaigti, nemažai sunaikinta. Jis skundėsi negalįs išreikšti žmogaus figūros. Bet 1895-ais Ambroise Vollard surengė jo darbų parodymą ir kelis metus sėkmingai propagavo. 1904 m. buo pristatytas pagrindinėje oficialioje parodoje ir iki mirties (1906 m. spalio 22 d.) tapo vos ne legendiniu asmeniu.

Daugybė jaunuolių traukė į Aix-en-Provence pažiūrėti, kaip jis dirba. Bet jo teorija ir stilius liko mįslingi. Jis vieniems atrodė esąs naivus primatas, o kitiems išlavėjęs technikos meistras.


Milžiniška statula Pietų Dakotoje

1927-ais amerikietis skulptorius Gutzin Borglum pradėjo savo titanišką darbą Rushmore kalno granito sieną paversdamas į milžiniškus 60 pėdų aukščio 4-ių garsių amerikiečių (Džordžo Vašingtono, Tomo Džefersono, Teodoro Ruzvelto, Abraomo Linkolno) veidais. Šį šių dienų pasaulio stebuklą padėjo sukurti 300 dulkinų kalnakasių ištvermė ir atkaklumas. Darbas truko 14 m. ir kainavo milijoną dolerių (dabar laikoma neįkainuojama). Jis yra Juodosiose kalvose Pietų Dakotoje ir apšviečiama ištisus metus.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Mt.Rushmore by Gutzon Borglum

Papildomai skaitykite:
Pranašas Nostradamas
Slibinai-gundytojai
10 didžiųjų senovės civilizacijų
Malūnspario hieroglifas
Senovės astronautai
Languedoko akmenys
Tikrieji Žemės astronautai
Orknėjų Brodgaro valdovas
Ką slepia Primorsko piramidės?
Peru iki-ispaniškas paveldas
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Škotų masonai atrado Ameriką?
Rusų magai Antrojo pasaulinio karo metu
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
Trumpa istorijos mokslo istorija
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Egiptiečiai Australijoje
Templierių kryžius
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Nežinoma pirmapradė jėga
Tektitai ir kitos akmenų anomalijos
Grahamas Hankokas ir kova prieš sąmonę
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Dropa diskai Kinijoje
Actekų plazma įrankiai
Septynių spindulių Saulės brolija
Kaip jie mus darė
Duobių kaspinai Peru
Slaideriai - kas jie?
Piramidžių mistika
Paragvajaus vikingai
Pasaulio širdis
Mohendžo-daro
Mima kalvos

 

san-taka
station

UFO phenomenas over and under Lithuanian sky
NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu...

įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklio naujienos