Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Pasaulio stogas    

Taip pat skaitykite Buvęs uždaras Tibetas

Nuo 1959 m. Tibetas yra Kinijos autonominė Sidzango provincija. Užimdamas 2 mln. km2 yra didžiausia plokštikalnė. Didesnė jos dalis yra 4-5 tūkst. km aukštyje. Tibete pastatyta daug vienuolynų – iki 6 dešimtm. juose gyveno apie trečdalis krašto vyrų. Dvasinis ir politinis valdovas yra Dalai Lama (Gyalwa Rinpočė), laikomas pusiau dievu. Apie 16-ąjį Tenziną Giatso (g. 1935 m. Čianghai provincijoje; 1940 m. įšventintą Dalai Lama), sklinda keistų pasakojimų...

Kinai Tibetą užpuolė 1959 m. Tibetiečiai priešinosi iki pat 1959 m. Dalai Lama buvo priverstas bėgti. Pasiekus perėją, vedančią į Indiją, netikėtai apylinkes uždengė tirštas rūkas ir kinų lėktuvai buvo priversti grįžti. Taip pat kilo smarki pūga ir užpustė visus pėdsakus. Dalai Lama pasislėpė Indijoje, Dharamšoloje, kur jam prisiglausti leido premjeras Džavahallalas Pantitas Neru (1889-1964).

Įdomi naujojo Dalai Lamos išrinkimo procedūra, trunkanti kelis mėnesius ar metus. Tikima, kad mirusio Dalai Lamos siela netrukus reinkarnuojasi į naujagimį berniuką. Mirštantis valdovas neretai pats nurodo, kur atgims. Tokiam berniukui būdingi saviti kūno požymiai; sulaukęs kelių metų, gali smulkiai papasakoti ankstesnio gyvenimo įvykius. Tad mirus Dalai Lamai visoje šalyje imama ieškoti atgimusio valdovo. Viena grupė stebi pasakojimus apie nepaprastus vaikus. Kita keliauja orakulo ir pranašiškų ženklų nurodytomis vietomis. Orakulai įsikūrę prie Lhamos Latso kalnų ežero, ant kurio kranto pirmasis Dalai Lama regėjo deivę Panda Lhamą. Ji jam pranešė, kad globos jo reinkarnacijas. Tad mirus 13-ajam Dalai Lamai, laikinas valdovas ten nuvykęs vizijoje matė namą, kurį vėliau smulkiai nupasakojo. Neišsiduodama paieškos grupė išvyko. Vienas rasto namo vaikas atpažino gupei vadovavusį lamą ir prašneko oficialia rūmų kalba, kurios nemokėjo nė vienas šeimos narys. Taip pat vaikas atpažino mirusio valdovo daiktus. Po išbandymų visi paieškos dalyviai nusprendė, kad naują Dalai Lamą rado...

Pagrindiniai rašytiniai Tibeto budistų šaltiniai yra „Kandžur“ (Žodžio vertimas, 103 kn.) ir „Tandžur“ (Mokymo vertimas, 209 kn.), kuriuose surinktos šventosios lamaizmo knygos. Jų atspaudai išraižyti medinėse klišėse ir vos telpa prie Jangdzės upės esančio Darge vienuolyno rūsiuose. Dar dalis išvežta ir išslapstyta neprieinamuose Tibeto kaimeliuose. „Kandžur“ spausdino 45 vienuoliai tris mėnesius, antra tiek laiko „Tandžur“ atspausdinimas. Amdo vienuolyne 16 m. buvo raižomos per 70 tūkst. medinių „Tandžur“ klišių. Įgudęs lama vieną klišę išraižo per 4 d. Tų tekstų ištakos siekia laikus iki Budos.

Juose randame pasakojimų apie dievus, kurie aplankydavo žmones atskrisdami permatomais „dangaus perlais“. ... Ir iš tikro, Tibetas labai tinka atvykėlių iš kosmoso paieškai. Yra daug legendų apie dievus skraidančiuose rutuliuose. Vienoje jų: „Iš nežemiško daikto ėmė sklisti šviesa, iš kurios pasirodė tobulas kiaušinis. Jo išorė spindėjo; buvo tiesiog puikus. Jis buvo be rankų ir kojų, tačiau galėjo judėti; neturėjo akių, galvos ir burnos, tačiau skleidė garsą. Po 5 mėn. tas nuostabus kiaušinis suskilo ir iš jo išėjo žmogus“. Argi kažkiek neprimena Biblijos pranašo Ezekielio viziją, kai prie Chebaro upės apsireiškė „dievas visame savo puikume“. Taipogi ir Jetis, mitinis Tibeto valdovas, gimė iš kiaušinio. Jetį tibetiečiai laiko žmonių rasės protėviu.

„Gyelrap“ (valdovų genealogija) mini 27 legendinius valdovus, kurių 7 kopėčiomis nusileido iš dangaus. Jie vadinami šviesos dievais. Atlikę misiją Žemėje, jie grįžo į dangų... Jie lamoms paliko dėžutę su raštais, - ji slepiama viename vienuolynų. 17 a. istorikas Taranatha rašė, kad patys dangaus mokytojai mokė vienuolius, kaip užrašyti ir nupiešti vaizdus su jų apsilankymu.

Šumerų „Gilgamešo epe“ Enkidu pasakoja, kaip jį pagriebęs „erelis“ nešėsi į dangų. Žemė vis mažėjusi, kil sausuma ėmė atrodyti kaip „miltų pudra, o jūra kaip vandens lovys“. Panašius reiškinius aprašo ir indų „Padmasambhava“ (Tibete žinoma kaip „U Rgyan PadMa“). Atsisveikinus su mokiniais, iš dangaus nusileido „žirgas iš aukso ir sidabro“. Mokytojas susirinkusiems pasakė, kad neverta jo ieškoti, ir išskrido. Žmonės akimis lydėjo skrendantį Padmasambhavą, kol jis tapo varnos dydžio, vėliau jai žvirblio, netrukus musės ir, pagaliau, teliko tik vos įžiūrimas taškelis. Vėliau jo visai nesimatė...

Indijos ir Tibeto mituose kalbama apie miestus ore ir kovas danguje. Viename – apie Sudarsomą (33 dievų miestą), kurį saugojo 7 įtvirtinimų žiedai. Jame dievai mokėjo materializuoti ir nuo medžių galėjo nusiskinti, ką panorėję... Jo valdovas Mandhotaras užkariavo visą pasaulį ir sumanė pavergti dangų. Tačiau neapskaičiavo jėgų ir prarado viską, net gyvybę. Kol jis buvo danguje, jo miestą užėmė Asuras. Žiauriame mūšyje, kuriame kautasi keistais ginklais, dangaus miestas buvo įveiktas ir nublokštas į kosmoso tyrus [ Kaip panašu į apie Žemę besisukančią kosminę stotį! ]

Yra ir gana nesenų tokio pobūdžio pasakojimų... Belgų misionierius jėzuitas Albertas d'Orvilis*) 17 a. keliavo po Tibetą, tapdamas pirmuoju europiečiu ten. Jo dienoraštyje randame:
"1661 m. lapkritis. Mano dėmesį patraukė kažkoks danguje judantis daiktas. Iš pradžių pamaniau,kad tai nežinomas paukštis. Tačiau kai jis priartėjo, išvydau, kad jis dvigubos kinų skrybėlės pavidalo. Judėjo tyliai sukdamasis, tarsi neštų nematomas vėjo gūsis. Tai tikrai buvo stebuklas ar kerai. Tas daiktas skriejo virš Lhasos tarsi būtų norėjęs, kad jį pastebėtų. Apsuko du ratus, o tada jį apgaubė rūkas; ir kaip stengiausi, daugiau jo nemačiau. Jau maniau, kad nuo didelio aukščio vaidenasi, kai pamačiau netoliese lamą ir paklausiau, ar ir jis matė tai. Jis linktelėjo patvirtindamas ir tarė: 'Sūnau, ką matei, nėra burtai. Kitų pasaulių būtybės jau šimtus metų lanko pasaulio jūras, jie atnešė pirmiesiems žmonėms šiame krašte dvasinį nušvitimą. Jie smerkė prievartą, mokė mylėti vienas kitą; tik tas mokslas tėra sėklelė, pasėta ant akmens ir negalinti išdygti. Tos šviesiaodės būtybės dažnai nusileidžia šalia mūsų vienuolyno ir mes jas draugiškai priimame. Jos atskleidžia mums tai, kas prarasta per senai įvykusias katastrofas, stipriai pakeitusias Žemės veidą.'".

Gal tas vienuolis [o greičiau jau pats misionierius] ir pagražino krikščioniškos moralės elementais, tačiau tėvą d'Orvilį taip sukrėtė tas regėtas vaizdas, kad visa tai užrašė. Reikia prisiminti, kad to meto Vakarų pasauliui dar visai svetima buvo mintis apie kituose pasauliuose gyvenančias būtybes – ir dar lankančias Žemę.

N.Rerichas. Įkalinta mergelė 1925 m. kovo mėn. Nikolajus Rerichas (1874-1847) su šeima išvyko į kelionę, planuodamas aplankyti šiaurės Indiją, Kašmyrą, Tibetą, Kiniją ir Mongoliją. Ekspediciją sudarė daugybė nešikų, 100 kupranugarių ir arklių, 5 krovininiai vežimai (daugiau apie tai >>>>>). Keliaudamas po Altajų, Tibetą ir Mongoliją iš kitų keliautojų išsiskyrė tuo, kad rinko Azijos legendas, pasakojimus apie senovę ir kultūrą. Jis nutapė per 500 paveikslų.

Jo raštuose išsiskiria vienas pavadinimas, Šambala, esanti, kaip ir Agarta, kažkur tuose bekraščiuose plotuose. Tame senąsias žinias saugančiame mieste rasdavo prieglobstį išminčiai ir nenorintįs lieti svetimą kraują kariai. Ten saugomos nepaaiškinamos paslaptys ir kruopščiai slepiamos žinios.

Tuo pat metu dar viena grupė domėjosi legendomis apie Šambalą. Nacionalsocialistų įkvėpėja, „Thule“ draugija dar nuo 3 dešimtm. vidurio surengė kelias ekspedicijas į Tibetą. Buvo pabrėžiamas „grįžimas prie ištakų“, kad galėjo reikšti Rytų Europos, Vidurinės Azijos ir Tibeto užkariavimą (skaitykite apie tai daugiau >>>>>).

Tačiau vyko ir atvirkščias procesas. 1926 m. Miunchene ir Berlyne įsikūrė indų ir tibetiečių kolonijos. Kai rusai įžengė į subombarduotą Berlyną, tarp lavonų rado tibetiečių ir išeivių iš kitų Himalajų rajonų. Visi vilkėjo vermachto uniformomis, tačiau neturėjo nei pasų, nei skiriančių ženklų. Kodėl jie atkeliavo taip toli, kad pasitiktų mirtį?

Tuo tarpu N. Rericho knygoje „Altajus - Himalajai“ yra belgo jėzuito įspūdžius primenantis epizodas. 1926 m. rugpjūčio 5 d. ekspedicija rengėsi vykti iš Čhoch Nuur vietovės, esančios prie Humbolto kalnyno. Apie 9 val. Buvo pamatytas labai didelis juodas paukštis, lyg erelis, sukantis ratus virš jų. Toks paukštis retas net ir tose vietose, tad ekspedicijos nariai jį atidžiai stebėjo. Netikėtai danguje pamatė kažką visai kita – labai aukštai, virš paukščio, pietų link skriejo keistas objektas. Visi matė didelį spindintį daiktą, nuo kurio atsispindėjo saulės spinduliai. Jis buvo panašus į dideliu greičiu skriejantį diską. Praskridęs stovyklavietę pasuko link pietvakarių. Objektas puikiai skriejo, tad buvo galima spėti, kad yra valdomas protingų būtybių. Netikėtai jis išnyko giedrame danguje taip pat netikėtai,kaip buvo ir pasirodęs. Su žiūronais buvo pavykę geriau apžiūrėti tą diską – jis buvo ovalios formos, blizgančiu paviršiumi. Vienoje pusėje nuo jo atsispindėjo saulės spinduliai.

Rusų mokslininkai 1959 m. aplankė daugelį Tibeto vienuolynų. Gandeno vienuolyne, 60 km nuo Lhasos, jie sutiko seną vienuolį, gerai nusimaniusį astronomijoje ir pasakojusį ... apie kosminius skrydžius. Lama buvo įsitikinęs, kad kitose planetose yra protingų būtybių. Iį rusų ekspedicijos jis išsirinko du narius, kuriuos mokė susitelkimo pratimų, vertė laikytis jo sudarytos dietos. Po kelių dienų jis juodu pasikvietė į savo celę. Čia parodė nematytą muzikos instrumentą, skleidusį duslų garsą. Staiga celėje pasirodė debesėlio apsuptas veidas, pamažu įgujęs žmogaus kontūrus. Figūra stovėjo tiesiai ir nejudėjo. Prieš ją materializavosi judantis Saulės sistemos modelis: Merkurijus, Venera, Žemė ir kt. planetos sukosi aplink Saulę. Keisčiausia buvo, kad už Plutono buvo dar viena planeta. Mokslininkai norėjo gauti paaiškinimų, tačiau vienuolis jų tarsi negirdėjo. Įdomu, kas tai buvo?

Parengta pagal „Archipelag“     


*) Albertas de Orvilis (Albert Le Comte d’Orville, 1621-1662) – belgų jėzuitas, kartografas, misionierius Kinijoje. 1657 m. išvykęs iš Lisabonos su 18-a kitų jėzuitų, pasiekė Makau, o vėliau buvo pasiųstas į Šanksi provinciją. Netrukus buvo atšauktas, kad palydėtų J. Grueberį atgal į Europą. Jie nusprendė keliauti sausuma ištiriant naujas sritis. 1661 m. balandžio 13 d. pasiekė Tibetą ir 2 mėn. praleido Lhasoje. Toliau jie pasiekė Nepalą ir mėnesį prabudo Katmandu. Tačiau Indijoje sunkiai susirgo ir ten mirė.
Taip pat skaitykite apie ankstyvąsias misijas į Kiniją

Papildomai skaitykite:
Kinijos piramidės
Buvęs uždaras Tibetas
Tibeto 'Mirusiųjų knyga'
Azijos širdis ir Šambala
Kinų skraidantys vežimai
Paslaptingi Dropa diskai
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Paleovizitai: idėjos istorija
Kinijos filosofijos priešistorė
Protocivilizacija: Tibeto paslaptis
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Baltieji vandenys: legendos ištakos
J.Ivanauskaitė: Tarp dviejų pasaulių
Paslaptingosios Naska figūros
Valdžia įtaigos taikinyje
Klaidžiojančių sielų šventė
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Gralio taurė – Kaukaze?
Tvanas Gilgamešo epe
Buda ir budizmas
10 keistų radinių
Kur jie slepiasi?
Sielos klajonės
Senovės astronautai
Kijevo paslaptys
Mohendžo-daro

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis