|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
The similar story about ice chunks at Spain in English
Paslaptingi ledo luitai Ispanijoje
Madrido mokslininkai mano kad tai gali būti ledinės kometos likučiai. Bet niekas nematė jokios kometos. Ir kaip jie neištirpo 800o temperatūroje? Ir kodėl su ledu nekrinta uolienų gabalai? Ir kodėl jie krinta tik Ispanijoje ir ne vienu metu? Ar bus atskleista ši mįslė? Apie 2000-ųjų sausio 15 d. įvairiose Ispanijos vietose (daugiausiai, jos pietuose) iš visiškai giedro dangaus nukrito bent
25 ledo luitai - nuo 0,5 iki 7 kg svorio. Vienas jų rėžėsi ant kelio kaimo netoli Valensijos
(šalies Rytuose) tiesiai prieš pat važiuojantį automobilį, kitas netoli Mursijos - šalia žaidžiusių dviejų vaikų.
Dar kitas (1,8 kg) nukrito ant Tokinoje stovinčio automobilio stogo ir jį sulankstė, L'Akudija de Karlete
400 g gabalas pramušė garažo stogą. Reiškiniui tirti sudaryta speciali komisija. Tai negalėjo būti luitai nuo
apledėjusių lėktuvų (ar sušalusio lėktuvų tualetų vandens - mat 1996-ais nukritusiame 2 kg luite rasta
Ištyrus nustatyta, kad luitai sudaryti vien tik iš sušalusio vandens. Bet kur jie susidarė: atmosferoje, jūroje
ar kosmose? Vieni ledo šonai būna lygūs, o kiti šiurkštūs. O gal jie klastotė? - bet kaip tada juos privertė kristi?.. Šią versiją parėmė tai, kad gabaluose buvo oro burbuliukų, tarsi svogūno sluoksnių, amoniako ir silicio. Deguonies-18 izotopų analizė
(paskelbta J. of Chromatography 2002 m. liepą) taip pat palaikė krušos versiją. Taip pat Valensijos Aplinkos studijų centro meteorologas Millan Munoz'as**) nustatė dar vieną netipinį reiškinį - kad tuo metu žemutinėje stratosferoje buvo didelis kiekis drėgmės. Tai galėjo padėti ledo kruopai, susidariusiai maždaug 19 km aukštyje, per 10 min. kritimo per drėgmės prisotint1ą sluoksnį, išaugti iki didelių ledo luitų. Tačiau kai kurie specialistai atmėtė galimybę, kad tokia kruša gali susidaryti giedrą dieną. Pvz., Charles Knight'as iš JAV, laikomas specialistu krušos klausimais, tvirtino, kad ledas negali susidaryti nesant storų matomų debesų - ir, anot jo, reiktų ieškoti kito paaiškinimo. *) Jėzus Friasas (Jesus Martinez-Frias, g. 1960 m.) - ispanų geologas ir planetologas, dirbantis IGEO ins-te ir žinomas darbais astrobiologijos, planetų geologijos ir geoetikos srityse. Buvo kelių misijų į Marsą komandos nariu, įskaitant NASA Curiosity ir Perseverance marsaeigius bei ESA ExoMars. Tiria Žemės aplinkas, primenančias Marso sąlygas (Lanzarote Kanarų salose; Calatrava vulkaninis regionas), kad galima būtų išbandyti mokslinius prietaisus. Buvo vienas iš Astrobiologijos centro Ispanijoje steigėjų. Jo garbei pavadintas asteroidas 19756. **) Milanas Munozas (Millan Millan Munoz, 19412024) ispanų fizikas, meteorologas, pakeitęs supratimą apie tai, kaip žmogaus veikla keičia vietinį orą ir veikia lietų. Pradžioje dirbdamas Kanadoje sukūrė COSPEC spektrometrą ir kitus nuotolinius prietaisus. Po to ilgą laiką dirbo CEAM Valensijoje. Jis išsprendė klausimą, kodėl vasaros audros išnyko Viduržemio jūros vakaruose. Jis propagavo dviejų kojų požiūrį į klimato kaitą: vienai kojai esant šiltnamio efektu, kita koja yra žemės dirbimas ir hidrologinio ciklo sutrikdymas. Pabrėžė simbiotinį ryšį tarp augalų, dirvos ir lietaus. Vis tik jo požiūriai laikomi marginaliniais požiūriu mokslo, kurio kompiuteriniai modeliai daugiausia remiasi vie CO2 lygiu. Taip pat skaitykite: Nepaprasti dangaus ženklai Parengė Cpt.Astera's advisor
|