|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Drakonų ežeras
Taip pat skaitykite Ežeras žudikas Pekino mokslininkai ištyrė vieną ežerą, įtarus, kad jame įsikūręs drakonas. Jame rado neregėtas
lašišinių šeimos žuvis didžiules, neįprastos spalvos, mėgstančias vienišumą. Iš toli tikri drakonai.
Kano ežeras yra Kinijos šiaurėje, Altajaus prefektūroje, pietiniame Youyi viršūnės šlaite,
1374 m virš jūros lygio ir užima apie 45 km2 plotą (apie 25 km ilgio ir 2,5 km pločio).
Geologiškai Kano ežeres nėra senas jis susidarė tirpstant ledynui maždaug prieš 200 tūkst. m. Jis yra
giliame slėnyje ir apsuptas aukštų kalnų. Jo gylis siekia 188 m tad jis yra giliausias ledyninės kilmės ežeras Kinijoje.
Vasara ir rudenį vandens spalva kinta priklausomai nuo oro. Ežeras traukia turistus puikiais vaizdais,
1 km ilgio nuskendusio miško juosta, pasakojimas apie ežere gyvenančią pabaisą, ir tuvių tautos
kaimeliais. Vienas iš paplūdimių pavadintas Drakono vardu mat jis yra prieš salą, iš toliau primenančią
pterozaurą.
Paslaptingosios būtybės. 1987 m. įvyko naujas tyrimas, kurio metu buvo spėta, kad Kano ežere gyvena 3-4 m ilgio žuvų
(greičiausiai taimenio arba Sibiro lašišų, Hucho taimen) populiacija.
Sunku įsivaizduoti turistą, vaikščiojantį palei ežerą be fotoaparato ar video kameros. Tad po 2000-ųjų,
kai ežerą užplūdo turistai, surinkta nemažai vaizdinės medžiagos tik ... kaip paprastai būna su
kriptozoologija, vaizdai išskydę, įtartinim su kažkuo neaiškaus juose tačiau kartu žadinantys vaizduotę!
Vis tik buvo keletas geriau žinomų stebėjimų: Bandyta tirti šį reiškinį; 2004 ir 2006 m. buvo surengtos ekspedicijso, tačiau nebuvo paskelbti
rezultatai. Vienas populiariausių aiškinimų, kad tai didelių lašišų rūšis.
Su Kano ežeru susiję ir daugelis kitų legendų. Kai kurie vietiniai sakosi matę keistas šviesas naktimis. O
debesuotą, miglotą dieną gali būti stebimas kitas reiškinys vadinamasis Budos halo
(Europoje vadinamas Brokeno šmėkla): kai žiūrima į debesis priešingoje nei Saulė pusėje, matomas spalvotas
šviesos apskritimas su šešėliu centre. Mirtinai pavojingas ežeras?
Vasario 18 d. (2016) vienam gražiausių pasaulio vandens telkinių sukako 105 m. Ir vis tik jis kelia ne
vien susižavėjimą, bet ir pavojaus jausmą. Jo gimimas susijęs su katastrofa. Vieną 1911 m. žiemos naktį Vakarų Pamyro kalnuose įvyko stiprus
žemės drebėjimas, dėl kurio milžiniška nuošliauža ne tik palaidojo Usojaus kišlaką, bet ir užtvenkė
Murgabo upę. Tragedijos atminimui susidariusią 567 m aukščio ir 5 km ilgio dambą pavadino Usojaus
užvarta. O susidariusį vandens telkinį kitos išnykusios gyvenvietės (po pusmečio apsemtos vandens)
atminimui pavadino Sarezu. Dabar ežero ilgis - apie 70 km, gylis - 505 m, o tūris - apie 17 mlrd.
m3 - tad jis didžiausias aukštikalnių vandens telkinys.
Nepratekančiu jis išliko 3 m. 1914 m. pro dambą prasisunkė šaltiniai, joje išplovę ertmes - ir tai
susilpnino jos tvirtumą. Dabar pro užvartą sunkiasi jau 57 šaltiniai, bet dar didesnį pavojų nustatė
Tiek dambos pralaužimas, tiek nuošliaužos sukeltas išsiliejimas gresia katastrofa - ir ne tik
Tadžikistanui, bet ir Turkmėnijai, Uzbekistanui bei Afganistanui. Iš 3 km aukščio Bartango, Piandžo, Amu-
darjos ir Karakumų kanalo slėniais paplūs viską šluojantis srautas, kurio banga kalnuose sieks 150 m, o
lygumose sumažės iki 15 m, tačiau išsilies į 25 km. Ir visa tai 100 km/val. greičiu! O potencialiai
pavojingoje teritorijoje gyvena apie 6 mln. gyventojų, o katastrofos metu žūtų apie 600 tūkst. m. Būtų
sugriauta Dušanbė-Chorogas, visi tiltai per Piandžą ir Amu-darją, hidromelioracinius įrenginius. Tarp
respublikų sutriktų susisiekimas geležinkeliais. Tai gana optimistinė prognozę, o gali būti net baisiau...
Visi sutaria, kad sutramdyti drakoną gali padėti vandens lygio sumažinimas (100-150 m), o
paprasčiausiu ir pigiausiu būdu būtų filtravimo per užvartą padidinimas. Jis dar ir atsipirktų, jei tam būtų
įrengtos ir hidroelektrinės. O kad nebūtų įtekio, Murgabo upę nukreipti 30 km ilgio tuneliu į Kakuibėjaus
upę. O žemiau užvartos yra žemuma, kur reiktų pastatyti gaudančią apsauginę užtvarą galimos bangos atvejui.
Subyrėjus TSRS su ta problema tadžikai liko vieni - ir kreipėsi pagalbos į tarptautinę bendruomenę.
2000 m. Pasaulinis bankas pradėjo tarptautinį projektą - tačiau apčiuopiamu 6 m. darbu tebuvo
monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistemų įdiegimas. Ant dambos išdėstyti davikliai, o budintys
operatoriai atlieka matavimus.
Dušanbėje mano, kad to visiškai pakanka ir iškėlė naują idėją - pardavinėti Sarezo vandenį ir taip
uždirbti po 100 mln. dolerių per metus. Pradžioje kilo mintis keistis vandeniu su Iranu - litras už litrą. Tada
prakalbo apie vandentiekį iki Uzbekistano. Siūlė ir pastatyti pilstymo į butelius įmonę.
Bet yra ir manančių, kad pavojus perdėtas. 2015 m. gruodžio 7 d. tame rajone įvyko 7-8 balų
stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras tebuvo vos apie 20 km nuo Sarezo ežero. Tačiau Usojaus
užvarta išlaikė - ir tai nuramino tadžikus. Papildomai skaitykite:
|
Paprastai taimeniai būna ir per 2 m ilgio bei sveria per 100 kg, išgyvena iki 55 m, - tačiau ar jie gali būti tokie dideli kaip pranešama?!
1967 m. - dešiniajame krante yra iki 2 km ilgio įtrūkimai, parodę, kad galima nauja milžiniška Dešiniakrantė
nuošliauža, apie 0,5-2 km3 tūrio. Kliuktelėjusi į ežerą ji sukeltų milžinišką išsiliejimą.Tad ir
patį ežerą, ir teritorijas aplink paskelbė uždaromis jis tapo sunkiai pasiekiamu, nes apsilankymui prie jo
reikia specialaus leidimo.
